Viduriavimas

Viduriavimas – dažna problema, kurią gyvenime patiria kone kiekvienas žmogus. Tai būklė, kai tuštinimasis tampa dažnesnis nei įprasta (dažniausiai daugiau nei 3 kartus per dieną), o išmatos būna vandeningos, skystos ar neįprastai minkštos. Nors daugeliui viduriavimas praeina savaime per kelias dienas, kai kuriais atvejais ši būklė gali būti rimtesnių sveikatos sutrikimų požymis arba sukelti pavojingų komplikacijų, ypač kūdikiams, mažiems vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ar lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims. Šiame straipsnyje aptarsime viduriavimo priežastis, simptomus, diagnostiką, gydymą, galimas komplikacijas bei būdus, kaip sumažinti viduriavimo riziką.

Kas yra viduriavimas?

Medikų kalba viduriavimas (lot. diarrhoea) apibrėžiamas kaip tuštinimasis skystomis arba neįprastai minkštomis išmatomis, dažniau nei tris kartus per parą. Svarbu suprasti, kad viduriavimas – ne liga, o simptomas, kuris signalizuoja apie įvairius sutrikimus ar organizmo reakcijas į infekcijas, mitybą, vaistus ar kitas priežastis. Viduriavimas gali būti ūminis (trunkantis iki 2 savaičių) arba lėtinis (trunkantis ilgiau nei 4 savaites). Dažniausiai pasitaiko ūminis viduriavimas.

Viduriavimo rūšys

• Ūminis viduriavimas – dažniausiai trunka iki 2 savaičių, susijęs su infekcijomis, apsinuodijimu maistu, kai kuriomis vaistų reakcijomis. Dažniausiai praeina savaime.
• Lėtinis viduriavimas – tęsiasi ilgiau nei 4 savaites, gali signalizuoti apie lėtines žarnyno ligas, fermentų trūkumą, alergijas.
• Osmosinis viduriavimas – kai medžiagos žarnyne pritraukia vandenį (pvz., vartojant kai kuriuos vidurius laisvinančius vaistus, sergant laktozės netoleravimu).
• Eksudacinis viduriavimas – pasireiškia, kai žarnos sienelė yra pažeista ir į žarnyno spindį patenka gleivės, kraujas ir baltymai (pvz., sergant uždegiminėmis žarnyno ligomis).
• Sekrecinis viduriavimas – kai žarnyno gleivinė išskiria per daug skysčių (infekcijos arba kai kurie navikai).

Viduriavimo priežastys

Viduriavimą gali sukelti labai įvairūs veiksniai, todėl svarbu išsiaiškinti pagrindinę priežastį, ypač jei viduriavimas trunka ilgiau arba pasireiškia sunkūs simptomai.

Dažniausios priežastys

• Bakterinės infekcijos: dažnai pasitaikančios dėl užteršto maisto ar vandens (pvz., Salmonella, Escherichia coli, Campylobacter).
• Virusinės infekcijos: tokių kaip rotavirusas, norovirusas, adenovirusas – ypač dažnos vaikams.
• Parazitinės infekcijos: Giardia lamblia, Entamoeba histolytica ir kt. dažniau susijusios su kelionėmis į besivystančias šalis.
• Maisto netoleravimas ar alergija: pavyzdžiui, laktozės netoleravimas, reakcijos į tam tikrus maisto produktus.
• Vaistų poveikis: antibiotikai, vidurius laisvinantys vaistai, kai kurie chemoterapiniai preparatai.
• Žarnyno ligos: lėtinės uždegiminės žarnyno ligos (opinis kolitas, Krono liga), dirgliosios žarnos sindromas, celiakija.
• Apsinuodijimas maistu: kai į maistą arba vandenį patekusios bakterijos ar jų toksinai sukelia stiprų organizmo atsaką.
• Stresas, emociniai veiksniai: kartais stiprios emocijos, stresas, nerimas gali išprovokuoti funkcinį viduriavimą.

Pavojingesni variantai

• Kraujo ar gleivių išskyros: gali signalizuoti apie rimtesnes ligas, pvz., žarnyno uždegimą, navikus, infekciją.
• Nuolatinis ar pasikartojantis viduriavimas: ypač reikėtų susirūpinti, jeigu simptomai trunka ilgiau nei 2 savaites.

Viduriavimo simptomai

Pagrindinis viduriavimo požymis – dažnas, skystesnis nei įprastai tuštinimasis. Simptomų intensyvumas gali labai skirtis, priklausomai nuo priežasties ir žmogaus amžiaus ar bendros sveikatos būklės. Dažnai pasitaiko šie lydintys požymiai:

• Pilvo skausmas arba spazmai
• Pūtimas, pilvo raižymas
• Pykinimas ar vėmimas
• Karščiavimas (ypač infekcinio pobūdžio viduriavime)
• Silpnumas, nuovargis
• Apieštolinis noras tuštintis
• Išmatų pakitusi spalva ar kvapas
• Kraujas ar gleivės išmatose (rimtesnis požymis)
• Dehidratacijos simptomai (daugiau apie juos – žemiau)

Galimos komplikacijos

Trumpalaikis lengvas viduriavimas retais atvejais sukelia komplikacijų, tačiau ilgesnis arba sunkesnis viduriavimas, ypač nepilnamečiams ir vyresnio amžiaus žmonėms, gali būti pavojingas.

Dehidratacija

Viena pavojingiausių viduriavimo komplikacijų – dehidratacija (organizmo netekimas per daug skysčių ir elektrolitų). Ši būklė ypač pavojinga vaikams ir senjorams. Jos požymiai:

• Troškulys, burnos džiūvimas, sumažėjęs prakaitavimas
• Mažas ar tamsus šlapimo kiekis
• Silpnumas, galvos svaigimas, nuovargis
• Įdubę akys, sumažėjęs odos elastingumas
• Greičiau plakančios širdis, kvėpavimas

Sunkios dehidratacijos atvejais gali prireikti skubios medicinos pagalbos.

Kitos galimos komplikacijos

• Nutritional deficiencies (maisto medžiagų trūkumas dėl neįsisavinimo)
• Elektrolitų disbalansas (kalio, natrio, magnio ir kitų svarbių medžiagų sutrikimai)
• Ilgai trunkantis ar pasikartojantis viduriavimas gali komplikuoti esamas lėtines ligas

Viduriavimo diagnostika

Ūminis viduriavimas, dažnai turintis aiškią infekcinę ar mitybos kilmę, paprastai nereikalauja ypatingos diagnostikos. Tačiau tam tikrais atvejais būtina detalesnė priežasties paieška – ypač jei viduriavimas užtrunka ilgiau, pasireiškia kraujas ar gleivės išmatose, stiprus silpnumas ar dehidratacija.

Pagrindiniai diagnostiniai žingsniai

• Pokalbis su gydytoju: ligos eiga, galimos priežastys, pastarosios kelionės, maistas, vaistai, kitos gretutinės ligos
• Išmatų tyrimai: bakterijų, virusų ar parazitų ieškojimui, kraujo ar leukocitų buvimas
• Kraujo tyrimai: nustatyti dehidratacijos laipsniui, uždegiminiams rodikliams įvertinti
• Kai kuriais atvejais – endoskopiniai tyrimai (kolonoskopija, gastroskopija) arba radiologiniai tyrimai, ypač kai įtariama lėtinė ar rimtesnė liga

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

• Viduriavimas trunka ilgiau nei 2-3 dienas be pagerėjimo
• Išmatose pasirodo kraujo, juodos ar stipriai pakitusios spalvos išmatos
• Pasireiškia sunkių dehidratacijos požymiai
• Didelis kūno silpnumas, pakartotinis vėmimas
• Aukšta temperatūra (virš 38,5 °C)
• Apieštoliniai simptomai vaikams, senjorams, nėščioms moterims ar lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims

Viduriavimo gydymas

Dažniausiai gydymas priklauso nuo priežasties ir būklės sunkumo. Daugeliu atvejų ūminis virusinės kilmės viduriavimas praeina savaime, svarbiausia – atstatyti skysčių ir elektrolitų balansą. Savarankiškai diagnozuoti ar gydytis ilgai trunkantį arba sunkų viduriavimą nerekomenduojama.

Skysčių ir elektrolitų atstatymas

• Vartoti daugiau skysčių – vanduo, silpna arbata, sultiniai
• Vaistinėse galima įsigyti specialių geriamųjų rehidratacinių tirpalų (su gliukoze ir elektrolitais), ypač rekomenduojama vaikams ir senjorams
• Vengti saldžių gazuotų gėrimų, stiprios arbatos ar kavos bei alkoholio

Maisto pasirinkimas

• Pirmomis dienomis rekomenduojama lengva, lengvai virškinama dieta: bananai, ryžiai, obuolių tyrelė, skrudinta duona (vadinamoji BRAT dieta)
• Vengti riebaus, kepto, aštraus bei pieno produktų (ypač jei įtariamas laktozės netoleravimas)
• Vėliau palaipsniui grįžti prie įprastos mitybos

Vaistai

• Priešviduriavimo vaistai (pvz., loperamidas): galima vartoti trumpai esant ūmiam, nevežimo tipo viduriavimui, jei nėra karščiavimo ar kraujo išmatose
• Antibiotikai: tik gydytojo nurodymu ir tik tuomet, kai nustatyta bakterinė infekcija (savavališkas vartojimas – neefektyvus ir nesaugus)
• Probiotikai: gali būti naudingi atstatant žarnyno mikrobiotą po antibiotikų ar esant tam tikriems viduriavimo tipams (veiksmingumas dar nėra vienareikšmiškai įrodytas visais atvejais)
• Adsorbentai (pvz., aktyvuota anglis): kartais skiriami trumpalaikiam simptomų palengvinimui

Svarbu: Niekada nevartokite vaistų nuo viduriavimo be gydytojo įvertinimo, jei pasireiškia karščiavimas, kraujavimas ar sunkus bendros būklės pablogėjimas.

Specialūs atvejai

• Kūdikiams ir vaikams gydymas turi būti ypač atsargus – dažnai reikia daugiau dėmesio skysčių atstatymui, o bet koks būklės blogėjimas reikalauja skubios konsultacijos
• Senjorams ir lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms didesnė dehidratacijos ir elektrolitų disbalanso rizika, todėl rekomenduojama nedelsti kreiptis į gydytoją

Viduriavimo prevencija

Prevencinės priemonės priklauso nuo dažniausių viduriavimo priežasčių – infekcijų, netinkamos mitybos ar vaistų. Svarbiausios yra higienos ir saugaus maisto vartojimo taisyklės.

• Pirštų ir maisto higiena: dažnas rankų plovimas, ypač po tualeto, grįžus iš lauko, prieš valgant
• Vengti nepakankamai termiškai apdoroto mėsos, žuvies ar kiaušinių
• Gerti tik saugų, švarų vandenį (kelionių metu – gerti buteliuose pilstytą vandenį, vengti ledo)
• Atsargiai vartoti maistą gatvės užkandinėse, kelionėse
• Kelionėse į egzotines šalis rekomenduojama turėti rehidratacijos priemonių ir žinoti, kur kreiptis pagalbos
• Vaistų vartojimas tik pagal gydytojo nurodymus, ypač antibiotikų
• Vengti kontakto su sergančiais žmonėmis, laikytis tinkamos aplinkos dezinfekcijos
• Vaikams nuo rotaviruso skiepai žymiai sumažina sunkaus viduriavimo riziką

Dažniausi mitai apie viduriavimą

• Viduriavimas visada reiškia rimtą ligą. Dauguma atvejų yra laikini ir nesusiję su rimtomis ligomis.
• Nereikia gerti, kol praeis viduriavimas. Tai pavojingas mitas – skysčius vartoti būtina!
• Verta vartoti antibiotikus dėl bet kokio viduriavimo. Virusinio ar neinfekcinio pobūdžio viduriavimas antibiotikų nereikalauja ir jie gali tik pakenkti.
• Loperamidas tinka visiems atvejams. Kai kuriose situacijose (karščiavimas, kraujas išmatose) priešviduriavimo vaistų vartojimas gali būti pavojingas.

Apibendrinimas

Viduriavimas yra dažnas ir dažniausiai laikinas simptomas, tačiau jis gali būti ir rimtų ligų požymis ar komplikuotis pavojingomis būklėmis. Svarbiausia – atidžiai stebėti būklę, ypač vaikams, senjorams ir silpnesnės sveikatos asmenims, užtikrinti pakankamą skysčių vartojimą ir laiku kreiptis į gydytoją, jei būklė blogėja. Gydymo ar savigydos priemones rinktis atsakingai, remtis gydytojo rekomendacijomis bei laikytis pagrindinių saugios mitybos ir higienos taisyklių.

Solveiga Vaitkevičienė

Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.