Ką daryti, jei po erkės įkandimo po oda liko jos galva?

Erkės įsisiurbimas daugeliui kelia stresą, o dar daugiau nerimo atsiranda tada, kai ištraukus erkę po oda lieka jos galva ar burnos aparatas. Toks atvejis yra gana dažnas ir nebūtinai labai pavojingas, tačiau svarbu žinoti, kaip tinkamai elgtis, kad sumažintumėte infekcijų ir uždegimo riziką. Šiame straipsnyje paaiškinsime, ką daryti, jei liko erkės galva, kada pakanka savipagalbos, o kada būtina kreiptis į medikus.

Kaip atpažinti, kad po oda liko erkės galva

Ne visada iš karto aišku, ar erkė buvo ištraukta visa. Kartais žmogui atrodo, kad erkė pašalinta sėkmingai, tačiau po kelių valandų ar dienų pastebimas paraudimas, sukietėjimas ar net tamsus taškelis įkandimo vietoje.

Pagrindiniai požymiai

Įprastai įkandimo vietoje, kur liko erkės galva ar burnos dalys, galite pastebėti:

• mažą, tamsų ar baltą taškelį odos paviršiuje;
• nedidelį sukietėjimą ar mazgelį aplink įkandimo vietą;
• lokalų paraudimą ir nestiprų patinimą;
• lengvą niežėjimą ar maudimą.

Šie požymiai dažniausiai reiškia vietinę uždegiminę reakciją į svetimkūnį, tačiau dar nebūtinai rodo rimtą infekciją.

Kada situacija kelia daugiau įtarimų

Jei įkandimo vietoje matote:

• greitai didėjantį paraudimo plotą;
• stiprų skausmą, tvinkčiojimą;
• pūlingas išskyras ar gelsvą šlapiavimą;
• karštį įkandimo zonoje, lyg ji būtų „įkaitusi“;

tai gali reikšti besivystantį uždegimą ar bakterinę infekciją. Tokiu atveju savarankiškai „kapstyti“ žaizdos nepatartina – geriau kuo greičiau pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.

Ką daryti tuoj pat, jei pastebėjote, kad liko erkės galva

Jei jau ištraukėte erkę ir matote, kad oda dar turi svetimkūnio – svarbu nepanikuoti ir veikti nuosekliai. Pagrindinis tikslas – sumažinti infekcijos riziką ir nepadaryti žalos bandant pašalinti likusią galvą.

1 žingsnis: nebespauskite ir netraukite bet kaip

Dažna klaida – stengtis bet kokiu būdu „išspausti“ likusią galvą arba ją iškrapštyti nagais ar nešvariais įrankiais. Tokie veiksmai gali:

• prastumti erkės dalis dar giliau į odą;
• sukelti didesnį audinių pažeidimą ir randėjimą;
• padidinti bakterinės infekcijos riziką.

Jei neturite tinkamų priemonių ir patirties, geriau iš viso neliesti įkandimo vietos, kol ją tinkamai dezinfekuosite ar pasikonsultuosite su mediku.

2 žingsnis: kruopščiai dezinfekuokite vietą

Net jei erkės galvos nepašalinote, labai svarbu iš karto:

• nuplauti odą švelniu muilu ir tekančiu vandeniu;
• nusausinti švariu rankšluosčiu ar servetėle;
• patepti antiseptiku (spiritiniu tirpalu, jodo tirpalu ar kitu dezinfekciniu skysčiu, tinkamu odai).

Tokia priežiūra mažina bakterijų dauginimosi tikimybę ir padeda išvengti pūliavimo.

3 žingsnis: įvertinkite, ar bandyti šalinti pačiam

Teoriškai mažos erkės dalys (ypač burnos aparatas) dažnai išstumiamos paties organizmo, kaip svetimkūnis. Tačiau kai kuriais atvejais gali būti tikslinga mėginti jas pašalinti.

Galite svarstyti bandymą atsargiai pašalinti likutį, jei:

• matote erkės dalį labai paviršiuje, tarsi mažą atplaišą ar šapelį;
• turite sterilias, labai plonas pinceto žnyplutes;
• žinote, kaip išlaikyti švarą ir švelniai dirbti su oda.

Jei abejojate, ar sugebėsite tai padaryti saugiai, geriau nerizikuoti ir kreiptis į gydymo įstaigą.

Kaip saugiai pašalinti likusią erkės galvą namuose

Nors dažnai rekomenduojama erkės galvos nebekrapštyti, tam tikrais atvejais galite pabandyti ją pašalinti namų sąlygomis, tačiau tik su sąlyga, kad laikysitės higienos ir būsite labai atsargūs.

Pasiruošimas procedūrai

1. Rankų švara. Kruopščiai nusiplaukite rankas šiltu vandeniu ir muilu.
2. Įrankio paruošimas. Panaudokite smulkią, smailią pinceto porą. Ją prieš tai dezinfekuokite spiritu ar kitu dezinfekantu.
3. Odos dezinfekcija. Dar kartą patepkite įkandimo vietą antiseptiku ir palaukite, kol nudžius.

Pašalinimo technika

Laikydamiesi šių žingsnių sumažinsite papildomo odos pažeidimo riziką:

1. Atsargiai priartinkite pincetą prie erkės galvos, stenkitės suimti tik ją, ne aplinkinius audinius.
2. Suėmę likusį fragmentą, lėtai ir tolygiai traukite stačia kryptimi į viršų, nesukdami ir nelankstydami.
3. Nestipriai brūkštelkite per paviršių: jei erkės dalis labai įaugusi, neverskite jos jėga – geriau sustokite.
4. Po bandymo vėl dezinfekuokite vietą ir stebėkite, ar neliko jokio svetimkūnio ženklo.

Jei procedūros metu pajutote stiprų skausmą, pradėjo kraujuoti ar nebesate tikri, ar dar yra erkės dalis, nutraukite bandymus ir kreipkitės į medikus.

Kada būtina kreiptis į gydytoją

Ne kiekvienas atvejis, kai po oda liko erkės galva, reikalauja skubios medicinos pagalbos, tačiau yra situacijų, kai savarankiškas gydymas nebetinka.

Skubios konsultacijos požymiai

Nedelskite kreiptis į šeimos gydytoją, skubios pagalbos skyrių ar budintį gydytoją, jei:

• įkandimo vieta smarkiai paraudo ir paraudimas greitai plinta;
• jaučiate pulsuojantį, stiprėjantį skausmą;
• pasirodo pūlingos išskyros, gelsvos plutelės;
• pakyla kūno temperatūra, atsiranda šaltkrėtis;
• pastebite aplink įkandimą plintantį žiedą ar „taikinio“ formos paraudimą;
• prastėja bendra savijauta: silpnumas, galvos skausmas, sąnarių maudimas.

Šie požymiai gali rodyti infekciją ar ankstyvus Laimo ligos simptomus, todėl savarankiškai gydytis nerekomenduojama.

Vaikų ir nėščiųjų atvejai

Jei erkė įsisiurbė vaikui arba nėščiajai, o po oda liko jos galva, geriausia visada pasitarti su gydytoju, net jei simptomai atrodo nestiprūs. Jautresnės grupės gali turėti didesnę komplikacijų riziką, todėl atsargumo priemonės čia dar svarbesnės.

Ar likusi erkės galva padidina erkinio encefalito ar Laimo ligos riziką?

Daugelį žmonių labiausiai gąsdina klausimas, ar likusi erkės galva padidina pavojų užsikrėsti sunkiomis ligomis. Svarbu suprasti, kaip platinami šie sukėlėjai.

Erkinis encefalitas

Erkinio encefalito virusas dažniausiai perduodamas labai greitai, vos erkei įsisiurbus. Todėl:

• didžiausią reikšmę turi tai, kiek laiko erkė buvo įsisiurbusi;
• paties viruso perdavimas labiau susijęs su erkės seilėmis, o ne su tuo, ar liko galva po ištraukimo.

Jei esate paskiepyti nuo erkinio encefalito, rizika smarkiai sumažėja. Jei neskiepyti ir erkė buvo įsisiurbusi ilgiau, pasitarkite su gydytoju dėl tolimesnių veiksmų ir stebėsenos.

Laimo liga

Laimo ligos sukėlėjai (borelijos) perduodami lėčiau – dažniausiai po keliolikos valandų ar dar ilgesnio erkės buvimo odoje. Čia taip pat svarbiausias veiksnys yra:

• erkės įsisiurbimo trukmė;
• ne kiek laiko jos galva liko po oda, o kiek ilgai erkė siurbė kraują.

Likusi galva labiau didina vietinio uždegimo ir bakterinės infekcijos riziką, bet nėra pagrindinis Laimo ligos rizikos veiksnys. Vis dėlto, jei po kelių dienų ar savaičių atsiranda plintantis paraudimas, primenantis žiedą, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją.

Kaip stebėti įkandimo vietą po incidento

Net jei pavyko saugiai pašalinti erkę ar jos galvą, svarbu kurį laiką stebėti odą ir bendrą savijautą.

Stebėsenos rekomendacijos

• Kelias dienas kasdien apžiūrėkite įkandimo vietą geru apšvietimu.
• Fiksuokite, ar paraudimas mažėja, ar, priešingai, plečiasi.
• Jei įmanoma, nufotografuokite įkandimą tą pačią dieną ir po kelių dienų – tai padės objektyviau įvertinti pokyčius.
• Stebėkite, ar neatsiranda naujų simptomų: karščiavimo, galvos skausmo, sąnarių skausmų, bendro silpnumo.

Bet koks būklės blogėjimas ar naujų požymių atsiradimas yra signalas, kad reikėtų pasitarti su mediku, net jei galvą, atrodo, pavyko pašalinti.

Kaip ateityje išvengti erkių įsisiurbimo

Nors šis straipsnis skirtas tam, ką daryti, jei liko erkės galva, labai svarbu galvoti ir apie prevenciją. Kuo mažiau erkių įsisiurbs, tuo mažiau kils tokių problemų.

Pagrindinės prevencinės priemonės

• Renkantis drabužius gamtoje, teikite pirmenybę šviesioms spalvoms ir ilgoms rankovėms bei kelnėms.
• Kelnes susikiškite į kojines ar batus, kad sumažintumėte erkei galimybes patekti prie odos.
• Naudokite erkėms atbaidyti skirtus repelentus ant odos ir drabužių, laikykitės gamintojo rekomendacijų.
• Po buvimo miške, pievose ar parkuose visada apžiūrėkite visą kūną, ypač raukšles, plaukuotą galvos dalį.
• Reguliariai tikrinkite ir augintinius, nes erkės gali į namus patekti su jų kailiu.

Laiku pastebėjus ir tinkamai ištraukus erkę, sumažėja ne tik ligų perdavimo rizika, bet ir tikimybė, kad po oda liks jos galva.

Apibendrinant, jei liko erkės galva, nereikia panikuoti, tačiau svarbu veikti atsakingai: nebandyti jos išspausti bet kokia kaina, pirmiausia dezinfekuoti įkandimo vietą, o dėl tolimesnių veiksmų įvertinti situaciją kritiškai. Mažos likusios dalys dažnai sukelia tik vietinę reakciją ir gali būti pašalintos organizmo pačio, tačiau didėjantis paraudimas, skausmas, pūliavimas ar bendros savijautos pablogėjimas yra rimti signalai kreiptis į gydytoją. Stebėkite savo būklę kelias savaites po įkandimo ir nepamirškite prevencijos priemonių – jos padės ateityje išvengti nemalonių susidūrimų su erkėmis.