Skausmas kairėje pusėje po šonkauliais yra dažna, bet labai įvairias priežastis turinti būklė. Jis gali būti visiškai nepavojingas, susijęs su raumenų įtampa ar virškinimu, tačiau kartais signalizuoja ir rimtas, skubios pagalbos reikalaujančias ligas. Suprasti galimas priežastis ir pavojingus simptomus padeda laiku kreiptis į medikus ir išvengti komplikacijų.
Kur tiksliai yra skausmas ir kokie organai ten yra?
Kairė pusė po šonkauliais – tai sritis, vadinama kairiuoju pašonkauliu. Šioje vietoje arba netoli jos yra keli svarbūs organai ir struktūros, todėl skausmo šaltinis gali būti labai įvairus.
Pagrindiniai organai ir audiniai kairiajame pašonkaulyje:
- Blužnis – imuninės sistemos organas, dalyvaujantis kraujo filtravime ir kraujo ląstelių apykaitoje.
- Skiltis skrandžio – viršutinė skrandžio dalis, kur dažnai jaučiamas rėmuo ar maisto užsistovėjimas.
- Kasa (uodega) – dalis kasos tęsiasi į kairę ir gali sukelti skausmą šioje srityje.
- Kairysis inkstas ir šlapimtakis – dažniau skausmas juntamas nugaroje, bet gali plisti į pašonkaulį.
- Storųjų žarnų dalis – ypač blužnies linkis, kuriame gali kauptis dujos ar pasireikšti uždegimas.
- Kairioji diafragmos pusė ir krūtinės struktūros – diafragmos dirginimas, pleuros ar plaučių ligos gali būti jaučiamos kaip skausmas po šonkauliais.
- Raumenys, šonkauliai ir nervai – tarpšonkauliniai nervai, šonkaulių kaulai bei raumenys taip pat gali būti skausmo šaltinis.
Dėl šios anatomijos įvairovės skausmas kairėje pusėje po šonkauliais gali būti tiek virškinamojo, tiek kvėpavimo, širdies, raumenų ar net nervų sistemos sutrikimų požymis.
Dažniausios skausmo priežastys
Norint geriau suprasti, kas galėtų sukelti skausmą kairėje pašonkaulio srityje, naudinga suskirstyti priežastis pagal sistemą ar organą.
Virškinamojo trakto sutrikimai
Skausmas kairėje po šonkauliais labai dažnai susijęs su skrandžiu ar žarnynu.
Dažnesnės priežastys:
- Gastritas ir skrandžio opa – skausmas dažnai deginantis, maudžiantis, gali sustiprėti po valgio arba esant tuščiam skrandžiui, lydimas rėmens, pykinimo, ankstyvo sotumo jausmo.
- Gastroezofaginio refliukso liga (GERL) – rūgštus atsirūgimas, rėmuo, kartais maudimas ar deginimas po kairiais šonkauliais, ypač atsigulus ar persivalgius.
- Funkcinė dispepsija – viršutinės pilvo dalies diskomfortas be aiškaus organinio pažeidimo, dažnai susijęs su stresu, mityba, padidėjusiu jautrumu.
- Storųjų žarnų spazmai ir dujos – pilvo pūtimas, raižymas, gurguliavimas, skausmas gali būti aštresnis ir kintantis, susijęs su tuštinimusi.
- Divertikulitas – storosios žarnos uždegimas, dažniau jaučiamas kairėje apatinėje pilvo dalyje, bet skausmas gali plisti aukštyn, su karščiavimu ir bendru negalavimu.
Kasos ir blužnies ligos
Kairėje pašonkaulio srityje esantys kasa ir blužnis gali sukelti gana specifinį skausmą.
- Pankreatitas – kasos uždegimas dažnai pasireiškia staigiu, labai stipriu skausmu viršutinėje pilvo dalyje, plintančiu į kairę pusę ir nugarą, lydimu pykinimo, vėmimo, kartais karščiavimo.
- Lėtinis kasos uždegimas – ilgalaikiai, epizodiniai skausmo paūmėjimai, riebus, sunkiai nusiplaunantis viduriavimas, svorio kritimas.
- Blužnies padidėjimas – dėl infekcijų (pvz., mononukleozės), kraujo ligų ar kepenų cirozės blužnis gali didėti, sukeldama maudžiantį, tempimo pobūdžio skausmą po kairiais šonkauliais.
- Blužnies plyšimas – dažniausiai dėl traumos; pasireiškia staigiu stipriu skausmu, silpnumu, galvos svaigimu, kraujospūdžio kritimu – tai neatidėliotina skubi būklė.
Širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai
Širdies skausmas ne visada jaučiamas tik krūtinės centre. Kartais jis labiau jaučiamas kairėje pusėje, taip pat ir po šonkauliais.
- Koronarinė širdies liga, krūtinės angina – spaudžiantis, gniaužiantis skausmas, gali plisti į kairę ranką, kaklą, žandikaulį, kartais į kairįjį pašonkaulį, dažniau atsiranda fizinio krūvio ar streso metu.
- Miokardo infarktas – intensyvus, stiprus, ilgiau nei 15–20 minučių trunkantis skausmas, dažnai kartu su dusuliu, šaltu prakaitu, silpnumu, pykinimu. Tai skubi, gyvybei pavojinga būklė.
- Perikarditas – širdies maišelio uždegimas gali sukelti duriantį skausmą, kuris stiprėja giliai kvėpuojant ar gulint, gali būti jaučiamas ir kairiajame pašonkaulyje.
Raumenų, kaulų ir nervų pažeidimai
Dažnai pamirštama, kad skausmas po šonkauliais gali būti ne vidaus organų, o judamojo aparato ar nervų sistemos problema.
- Raumenų patempimas ar pertempimas – po intensyvaus fizinio krūvio, kosėjimo, staigių judesių atsirandantis lokalus skausmas, sustiprėjantis judant, lenkiantis, giliai kvėpuojant.
- Šonkaulių sumušimai ar lūžiai – po traumos skausmas būna ryškus, aštrus, skauda spaudžiant, giliai įkvėpiant, kosėjant.
- Tarpšonkaulinė neuralgija – deginantis, aštrus, „elektros šoko“ pobūdžio skausmas, einantis tarp šonkaulių, gali būti nuolatinis arba epizodinis, dažnai paaštrėja judant.
- Juostinė pūslelinė – virusinė infekcija, kai skausmas tarp šonkaulių atsiranda dar prieš pasirodant būdingam pūsleliniam bėrimui, dažniausiai vienoje kūno pusėje.
Plaučių ir diafragmos ligos
Kairiojo plaučio ir diafragmos pažeidimai taip pat gali pasireikšti skausmu kairėje pusėje po šonkauliais.
- Pleuros uždegimas (pleuritas) – duriantis skausmas, sustiprėjantis giliai kvėpuojant, kosint ar judant, kartais lydimas karščiavimo, kosulio.
- Pneumonija – plaučių uždegimas, ypač apatinės kairiojo plaučio skiltys, gali sukelti skausmą pašonkaulyje, dažnai kartu su kosuliu, karščiavimu, dusuliu.
- Diafragmos dirginimas ar išvarža – skausmas gali būti neapibrėžtas, plintantis į krūtinę ar nugarą, sustiprėti po valgio, gulint ar lenkiantis.
Skausmo pobūdis ir lydintys simptomai
Skausmo kairėje pusėje po šonkauliais apibūdinimas gali padėti numanyti galimą priežastį. Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į jo lokalizaciją, bet ir trukmę, stiprumą, pobūdį bei tai, kas jį provokuoja arba palengvina.
Skausmo pobūdis
- Aštrus, duriantis skausmas – gali rodyti pleuritą, tarpšonkaulinę neuralgiją, šonkaulio traumą, kartais – ūminį pankreatitą ar kitą ūmią būklę.
- Maudžiantis, spaudžiantis – būdingas virškinimo sutrikimams (gastritui, opoms), blužnies padidėjimui, kartais širdies ligoms.
- Degantis, plintantis – pasitaiko refliukso ligos, tarpšonkaulinės neuralgijos ar juostinės pūslelinės atvejais.
- Spazminis, priepuolinis – gali būti susijęs su žarnyno spazmais, dujų kaupimusi, inkstų kolika.
Lydintys simptomai
Įvertinti situacijos rimtumą padeda kiti kartu pasireiškiantys požymiai. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į simptomų derinius.
- Virškinimo simptomai – pykinimas, vėmimas, rėmuo, raugėjimas, pilvo pūtimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas dažniau rodo virškinamojo trakto kilmę.
- Kvėpavimo simptomai – dusulys, kosulys, skrepliavimas, karščiavimas gali byloti apie plaučių ar pleuros ligas.
- Bendras silpnumas ir prakaitavimas – kartu su spaudžiančiu skausmu krūtinėje ar kairėje pusėje verčia įtarti širdies problemas.
- Karščiavimas ir šaltkrėtis – dažnai lydi infekcijas ir uždegimus (plaučių, žarnyno, kasos, blužnies).
- Svorio kritimas, apetito stoka – ilgalaikiai simptomai, kurie reikalauja išsamesnio ištyrimo dėl galimų lėtinių ar onkologinių ligų.
Kada skausmas kairėje pusėje po šonkauliais yra pavojingas?
Nors ne kiekvienas skausmas reiškia rimtą ligą, tam tikri požymiai rodo būtinybę skubiai kreiptis į gydytoją ar net kviesti greitąją pagalbą.
Skubios pagalbos reikalaujantys simptomai
Kreipkitės į skubios pagalbos skyrių arba kvieskite greitąją, jei skausmas kairėje pusėje po šonkauliais pasireiškia kartu su:
- staigiu, labai stipriu, iki tol nepatirtu skausmu, kuris nepraeina per kelias minutes;
- spaudenčiu, gniaužiančiu skausmu krūtinėje ar kairėje pusėje, plintančiu į ranką, kaklą, žandikaulį, kartu su dusuliu ar šaltu prakaitu;
- stipriu silpnumu, galvos svaigimu, sąmonės aptemimu ar alpimu;
- dusuliu, kvėpavimo pasunkėjimu, pamėlynavusiomis lūpomis;
- kraujingu vėmimu ar juodomis, deguto spalvos išmatomis;
- trauma ar smūgiu į kairįjį šoną, po kurio atsiranda aštrus skausmas, silpnumas, šaltas prakaitas;
- didelio laipsnio karščiavimu, kuris nepraeina, kartu su stipriu pilvo skausmu.
Tokie simptomai gali rodyti miokardo infarktą, blužnies plyšimą, ūmų pankreatitą, plaučių emboliją ar kitas gyvybei pavojingas būkles.
Diagnostika ir gydytojo pagalba
Jei skausmas nėra itin stiprus, bet kartojasi, trunka ilgiau ar pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui, būtina planinė gydytojo konsultacija. Savarankiška diagnostika remiantis tik internetu dažnai klaidina ir uždelsia tinkamą gydymą.
Į kokį gydytoją kreiptis?
- Šeimos gydytojas – pirmasis specialistas, kuris įvertins nusiskundimus, atliks pirminius tyrimus ir, jei reikia, nukreips pas siauresnės srities specialistą.
- Gastroenterologas – jei įtariami skrandžio, žarnyno, kasos ar kepenų sutrikimai.
- Kardiologas – esant įtarimui dėl širdies ir kraujagyslių ligų.
- Pulmonologas – jei yra kvėpavimo simptomų ar įtariamos plaučių ligos.
- Neurologas ar ortopedas-traumatologas – jei manoma, kad skausmo šaltinis yra nervai, raumenys ar kaulai.
Galimi tyrimai
Gydytojas, atsižvelgdamas į nusiskundimus, gali skirti įvairius tyrimus:
- kraujotyrą – uždegimo, anemijos, kasos fermentų, kepenų funkcijos įvertinimui;
- šlapimo tyrimą – inkstų ir šlapimo takų vertinimui;
- pilvo organų ultragarsinį tyrimą – žiūrėti blužnį, kasą, kepenis, inkstus, tulžies pūslę;
- endoskopinius tyrimus (gastroskopiją, kolonoskopiją) – skrandžio ir žarnyno gleivinei įvertinti;
- rentgenogramą ar kompiuterinę tomografiją – krūtinės, pilvo, kaulų ir plaučių būklei įvertinti;
- elektrokardiogramą (EKG), širdies echoskopiją – širdies ligų diagnostikai.
Tikslus tyrimų sąrašas priklauso nuo to, kokia priežastis labiausiai tikėtina pagal jūsų simptomus, amžių, rizikos veiksnius ir apžiūros rezultatus.
Kaip sau padėti ir ką daryti namuose?
Nedidelis, aiškiai su fiziniu krūviu, mityba ar laikysena susijęs skausmas dažnai gali būti valdomas gyvenimo būdo korekcijomis. Vis dėlto savarankiškas gydymas niekada neturėtų pakeisti gydytojo konsultacijos, ypač jei skausmas kartojasi.
Gyvenimo būdo ir mitybos pokyčiai
- Subalansuota mityba – vengti persivalgymo, labai riebaus, aštraus, rūgštaus maisto, alkoholio, gazuotų gėrimų, kurie dirgina skrandį ir skatina rėmenį.
- Reguliarūs, mažesni valgiai – dažniau valgyti mažesnėmis porcijomis, nevalgyti vėlai prieš miegą, kad sumažėtų refliukso ir diskomforto rizika.
- Vandens vartojimas – pakankamas skysčių kiekis padeda virškinimui ir mažina vidurių užkietėjimo tikimybę.
- Fizinis aktyvumas – reguliarus, bet saikingas judėjimas gerina kraujotaką, žarnyno veiklą, stiprina raumenis ir gali sumažinti raumenų įtampą.
- Laikysenos gerinimas – sėdint ir dirbant kompiuteriu vengti susikūprinimo, nes tai gali didinti tiek virškinimo, tiek raumenų ir nervų kilmės skausmus.
Kada vengti savigydos?
Vengti savarankiško vaistų nuo skausmo, priešuždegiminių ar „liaudiškų“ priemonių vartojimo reikėtų, jei:
- skausmas yra stiprus, naujai atsiradęs ir trunka ilgiau nei kelias valandas;
- skausmas progresuoja arba dažnėja jo epizodai;
- yra karščiavimas, vėmimas, viduriavimas, kraujo priemaišos išmatose ar šlapime;
- jaučiate ryškų silpnumą, dusulį, šaltą prakaitą;
- esate nėščia, sergate lėtinėmis širdies, kepenų, inkstų ligomis ar vartojate daug vaistų.
Tokiais atvejais delsti ir mėginti slopinti simptomus namuose yra nesaugu – būtina gydytojo apžiūra.
Apibendrinant, skausmas kairėje pusėje po šonkauliais – simptomas, kuris gali turėti daug skirtingų priežasčių – nuo nekenksmingų raumenų įtempimų ar virškinimo sutrikimų iki rimtų širdies, kasos ar blužnies ligų. Įvertinus skausmo pobūdį, trukmę ir lydinčius simptomus, galima geriau suprasti, kada pakanka stebėjimo ir gyvenimo būdo korekcijų, o kada būtina skubi medicininė pagalba. Vis dėlto tiksliai priežasčiai nustatyti dažniausiai reikalinga gydytojo konsultacija ir tyrimai, todėl nuolat ar stipriai varginančio skausmo ignoruoti nereikėtų.
Temų apie ligas ir prevenciją autorius. Informaciją pateikia atsargiai, remdamasis patikimais medicininiais šaltiniais ir aiškiai atskirdamas faktus nuo nuomonių.
