Kaistančios ausys – reiškinys, kurį yra patyręs beveik kiekvienas. Kartais tai praeina per kelias minutes ir nekelia jokio nerimo, kitais atvejais ausų karštis gali būti lydimas skausmo, paraudimo ar kitų nemalonių pojūčių ir kelti klausimų dėl sveikatos. Šiame straipsnyje apžvelgsime dažniausias ausų kaitimo priežastis, galimus lydinčius simptomus, kada būtina kreiptis į gydytoją ir ką galima padaryti patiems, kad sumažintume diskomfortą.
Kas iš tikrųjų reiškia „kaista ausys“?
Fraze „kaista ausys“ apibūdinamas pojūtis, kai ausys tampa neįprastai karštos, dažnai kartu parausta oda, jaučiamas tvinkčiojimas ar deginimas. Tai gali būti laikinas, kelių minučių trunkantis epizodas, arba pasikartojantis simptomas, lydintis kitus negalavimus.
Mediciniškai ausies „kaitimas“ dažniausiai susijęs su kraujotakos pakitimais ausies kaušelio srityje, uždegiminiais procesais arba nervinės sistemos reakcijomis į stresą, temperatūros pokyčius ar kitas dirgikles.
Dažniausios ausų kaitimo priežastys
Kraujotakos pokyčiai ir emocinis stresas
Viena dažniausių priežasčių, kodėl staiga kaista ausys, yra kraujagyslių išsiplėtimas. Tam įtakos turi tiek fiziniai, tiek emociniai veiksniai:
- Stresas ir nerimas – stiprios emocijos skatina streso hormonų išsiskyrimą, organizmas reaguoja padažnėjusia širdies veikla ir kraujagyslių pokyčiais, todėl ausys gali parausti ir įkaisti.
- Gėda ar drovumas – kai žmogus „nurausta iš gėdos“, parausta ne tik skruostai, bet ir ausys. Tai natūrali autonominės nervų sistemos reakcija.
- Staigūs temperatūros pokyčiai – atėjus iš šalčio į šiltą patalpą ar atvirkščiai, kraujagyslės greitai prisitaiko prie naujų sąlygų, todėl ausys trumpam įkaista.
Tokiais atvejais ausų kaitimas dažniausiai yra laikinas ir nepavojingas, o simptomai išnyksta, kai emocijos nurimsta ar organizmas prisitaiko prie temperatūros.
Alerginės reakcijos ir dirgikliai
Ausys gali kaisti ir parausti dėl alerginių ar dirginančių veiksnių. Dažniausi iš jų:
- Metaliniai auskarai – nikelis ir kiti lydiniai gali sukelti alerginį kontaktinį dermatitą: ausys parausta, kaista, niežti, gali atsirasti patinimas.
- Kosmetikos ar plaukų priežiūros priemonės – lakai, dažai, kremai, patekę ant ausų odos, gali sudirginti ar sukelti alergiją.
- Audiniai ir galvos apdangalai – kepurės, šalmai ar ausinės iš sintetinių medžiagų kartais dirgina odą ir trikdo natūralią odos ventiliaciją.
Jeigu ausys kaista kartu su niežėjimu, bėrimu ar odos pleiskanojimu, verta įtarti alerginę ar dirginančią reakciją ir stebėti, kokie produktai ar aksesuarai galėjo tai sukelti.
Uždegimai ir infekcijos
Šiluma ir paraudimas yra tipiški uždegimo požymiai. Todėl, jei kaista ausys, ypač viena jų, ir pojūtis nepraeina, galima įtarti uždegiminį procesą:
- Išorinės ausies uždegimas – dažnai vadinamas „plaukiko ausimi“. Ausies landa tampa skausminga, karšta, gali būti patinusi; skausmas stiprėja spaudžiant ausies kaušelį ar kramtant.
- Vidurinės ausies uždegimas – dažnesnis vaikams, bet pasitaiko ir suaugusiems. Ausis gali jaustis karšta iš vidaus, jaučiamas skausmas, spaudimas, gali pakilti temperatūra, sutrikti klausa.
- Odos uždegimai (celiulitas, perichondritas) – tai bakteriniai odos ar kremzlės dangalo uždegimai. Ausis stipriai parausta, kaista, būna skausminga, kartais deformuojasi. Ši būklė reikalauja skubaus gydytojo įvertinimo.
Uždegimams dažnai būdingi papildomi simptomai: skausmas, pulsuojantis pojūtis, karščiavimas, bendras silpnumas. Tokiais atvejais ausų kaitimas nebeturėtų būti ignoruojamas.
Hormoniniai pokyčiai ir organizmo ypatumai
Organizmo hormonų pusiausvyra taip pat gali turėti įtakos, kodėl kartais kaista ausys. Pavyzdžiui:
- Menopauzė ir karščio bangos – moterims, patiriančioms hormoninius pokyčius, dažnai pasireiškia „karščio bangos“, kai staiga įkaista veidas, kaklas ir ausys, atsiranda prakaitavimas, širdies plakimas.
- Skydliaukės veiklos sutrikimai – per aktyvi ar nepakankamai aktyvi skydliaukė lemia medžiagų apykaitos pokyčius, kurie gali pasireikšti padidėjusiu jautrumu šilumai ar šalčiui ir epizodiniu ausų kaitimu.
- Individuali kraujagyslių reakcija – kai kurių žmonių kraujagyslės reaguoja jautriau į išorinius dirgiklius, todėl jų ausys ar veidas dažniau „parausta be priežasties“.
Nors tokie pojūčiai dažniausiai nėra pavojingi, dažnai kartojantis ar lydint kitiems simptomams, verta pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar endokrinologu.
Lydintys simptomai: ką svarbu stebėti?
Skausmas, niežėjimas ir patinimas
Vien ausų karštis, be kitų simptomų, dažniausiai nėra rimta problema. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, jei ausų kaitimą lydi:
- Skausmas – ypač stiprėjantis spaudžiant ausį, gulint ant jos ar kramtant.
- Niežėjimas – gali rodyti alergiją, dermatitą ar grybelinę infekciją.
- Patinimas – simptomas, dažnai susijęs su uždegimu, trauma ar alergine reakcija.
Tokiais atvejais svarbu neskubėti naudoti atsitiktinių tepalų ar lašų be gydytojo patarimo, nes netinkamas gydymas gali simptomus pabloginti.
Klausos pokyčiai ir kiti bendri simptomai
Ausų kaitimas gali būti tik vienas iš kelių požymių. Ypač rimtai reikėtų vertinti situacijas, kai kartu pasireiškia:
- Klausos susilpnėjimas ar ūžesys ausyse, staigus garso pojūčio pasikeitimas.
- Galvos svaigimas, pusiausvyros sutrikimai, pykinimas.
- Aukšta temperatūra, šaltkrėtis, stiprus bendras silpnumas.
- Pūlingos ar kraujingos išskyros iš ausies.
Šie simptomai gali rodyti rimtesnius ausies ar viso organizmo sutrikimus, todėl delsti nereikėtų.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Nors dažnai sakoma, kad „kaista ausys – kažkas apie tave kalba“, svarbu atskirti liaudiškus posakius nuo realių sveikatos signalų. Kreiptis į gydytoją rekomenduojama, jeigu:
- Ausų kaitimas ir paraudimas tęsiasi ilgiau nei kelias dienas ir be aiškios priežasties.
- Skausmas ausyje yra stiprus, trukdo miegoti ar kasdienėms veikloms.
- Atsiranda pūlingos, kraujingos ar nemalonaus kvapo išskyros iš ausies.
- Pastebite staigų ar progresuojantį klausos susilpnėjimą.
- Ausų kaitimą lydi aukšta temperatūra, galvos svaigimas, pykinimas.
- Yra įtarimas dėl traumos (smūgis, nudegimas, ausies auskaro plėšimas ir pan.).
Tinkamiausias specialistas ausų problemoms – ausų, nosies ir gerklės gydytojas (otolaringologas), tačiau pirmiausia galima kreiptis ir į šeimos gydytoją, kuris, esant reikalui, nukreips tolesniam ištyrimui.
Ką galima padaryti patiems, kai kaista ausys?
Paprastos priemonės namuose
Jeigu ausys kaista, bet nėra stipraus skausmo ar kitų įspėjamųjų ženklų, galima išbandyti paprastas savipagalbos priemones:
- Pašalinti galimus dirgiklius – nuimti auskarus, kepurę, ausines, nuplauti kosmetikos likučius nuo ausų odos.
- Vėsinimas – trumpam pridėti vėsų (ne šaltą) drėgną kompresą prie ausų. Svarbu nešaldyti staigiai, ypač jei būta buvimo šaltyje.
- Poilsis ir atsipalaidavimas – jei ausys kaista dėl streso, pravartu skirti laiko ramybei, kvėpavimo pratimams, trumpam pasivaikščiojimui.
- Vengti kasymosi – nors niežtint norisi kasytis, tai gali dar labiau sudirginti odą ar sukelti infekciją.
Kada nebandyti gydytis patiems?
Yra situacijų, kai savarankiškas gydymas gali pakenkti:
- Nepiltį jokių skysčių į ausį, jei yra skausmas, išskyros ar įtarimas dėl ausies būgnelio pažeidimo.
- Nenaudoti atsitiktinių antibiotikinių tepalų be gydytojo rekomendacijos.
- Nesistengti valyti ausies giliai vatos krapštukais – taip galima sužeisti ausies landą ar būgnelį.
Jei kyla bent menkiausia abejonė dėl simptomų kilmės ar trukmės, geriau pasitikrinti pas specialistą, o ne eksperimentuoti su namų priemonėmis.
Profilaktika: kaip sumažinti ausų kaitimo epizodus?
Odos ir ausų priežiūra
Reguliari ir tinkama priežiūra padeda išvengti daugelio ausų problemų:
- Švelni higiena – ausis pakanka plauti išorėje, nenaudojant agresyvių valiklių ar gilaus valymo priemonių.
- Hipoalerginės priemonės – jautrios odos savininkams verta rinktis be kvapiklių ir dažiklių pagamintą kosmetiką ir plaukų priežiūros priemones.
- Kokybiški auskarai – auskarams rinktis medicininį plieną, auksą ar titano lydinius, ypač jei anksčiau pasireiškė alerginės reakcijos.
Gyvenimo būdo ir aplinkos veiksniai
Ausų kaitimą gali provokuoti ir kasdieniai įpročiai:
- Staigių temperatūros pokyčių vengimas – šaltuoju metų laiku naudoti galvos apdangalus, o patekus į šiltą patalpą lėtai prisitaikyti prie temperatūros.
- Streso valdymas – medituoti, sportuoti, skirti laiko poilsiui, nes nervinė įtampa labai dažnai susijusi su raudonuojančiomis ir kaistančiomis ausimis.
- Ausinių naudojimo ribojimas – vengti per ilgai dėvėti sandarias ausines, ypač karštu oru, kad oda galėtų kvėpuoti.
Liaudiški prietarai ir medicininė tikrovė
Lietuviškoje tradicijoje gajus posakis, kad „kaista ausys – kažkas apkalba“. Toks aiškinimas dažnai kelia šypseną, bet iš medicininės pusės ausų kaitimas yra fiziologinis reiškinys, susijęs su kraujotakos, nervų sistemos ir odos reakcijomis.
Nors liaudiški paaiškinimai gali būti smagūs ir suteikti situacijai humoro, svarbu nepamiršti, kad už dažnai pasikartojančio ar skausmingo ausų kaitimo gali slypėti ir rimtesnės priežastys – uždegimai, alergijos, hormoniniai pokyčiai ar kraujotakos sutrikimai. Todėl, užuot ieškoję, kas „kalba už nugaros“, verta objektyviai įvertinti simptomus ir prireikus kreiptis į medikus.
Apibendrinant, ausų kaitimas dažniausiai yra laikinas ir nekenksmingas reiškinys, susijęs su streso, emocijų, temperatūros pokyčių ar nedidelių dirgiklių poveikiu. Tačiau, jei kaista ausys kartu su skausmu, patinimu, klausos pokyčiais, karščiavimu ar kitais nerimą keliančiais simptomais, tai gali signalizuoti apie uždegimą ar kitą sveikatos sutrikimą. Tokiais atvejais svarbu nedelsti ir pasikonsultuoti su gydytoju. Stebint savo organizmo reakcijas, pasirūpinus tinkama ausų priežiūra ir gyvenimo būdu, daugeliu atvejų galima sumažinti nemalonių ausų kaitimo epizodų dažnį ir išvengti rimtesnių komplikacijų.
Temų apie ligas ir prevenciją autorius. Informaciją pateikia atsargiai, remdamasis patikimais medicininiais šaltiniais ir aiškiai atskirdamas faktus nuo nuomonių.
