Plaukų slinkimas gali kelti nerimą, tačiau tai labai dažna problema. Kartais išretėja tik kelios vietos, kartais ant šepetėlio ar duše matyti daug daugiau plaukų nei įprastai. Svarbiausia suprasti, kad pats slinkimas nėra diagnozė. Tai yra požymis, rodantis, jog reikia ieškoti priežasties.
Kodėl plaukai ima slinkti
Plaukų slinkimas apima daug skirtingų būklių. Vienos jų yra laikinos, kitos sukelia ilgalaikius folikulų pažeidimus. Jei plaukai slenka be randėjimo, jie paprastai gali ataukti. Jei procesas randėjantis, folikulai pažeidžiami visam laikui.
Todėl svarbu išsiaiškinti, su kokia forma susiduriama. Nuo to priklauso gydymas ir tai, kiek galima sustabdyti procesą. Kai kuriais atvejais tikslas nėra atauginti visus plaukus. Kartais svarbiausia tiesiog sustabdyti tolesnį retėjimą.
Dažniausios negrįžtamos ir grįžtamos formos
Androgeninis plaukų slinkimas
Tai pati dažniausia plaukų slinkimo forma. Ji dažnai pasireiškia kaip atsitraukianti plaukų linija vyrams arba plonėjantys plaukai viršugalvyje moterims. Kai kurioms moterims šis procesas prasideda dar paauglystėje, o kitoms tik vyresniame amžiuje.
Ši būklė gali būti paveldima iš bet kurios šeimos pusės. Kartais ji praleidžia vieną kartą ir pasireiškia vėliau. Net jei aiškios šeimos istorijos nėra, slinkimas vis tiek gali išsivystyti.
Artėjant menopauzei, sumažėja estrogeno kiekis. Tuomet androgenų poveikis tampa ryškesnis. Dėl to gali susiaurėti plaukų folikulai ir plaukai pamažu plonėti.
Telogeninis slinkimas
Ši būsena reiškia gausesnį plaukų slinkimą nei įprasta. Ji dažnai pasireiškia po stipraus streso. Tai gali būti operacija, vaistai, didelis svorio kritimas ar artimo žmogaus netektis.
Dažniausiai pokyčiai pasirodo po kelių mėnesių nuo sukeliančio veiksnio. Pats slinkimas gali tęstis dar kelis mėnesius. Toks procesas neretai kelia daug nerimo, bet jis nebūtinai reiškia nuolatinį plikimą.
Priežastimi gali tapti ir skydliaukės veiklos sutrikimai arba geležies trūkumas. Gerai tai, kad dauguma plaukų tuo metu vis dar būna augimo fazėje. Dėl to folikulai paprastai nenustoja veikti.
Židininė alopecija
Ši būklė dažniausiai pasireiškia apvaliais, lygaus paviršiaus plikimo plotais. Jie gali atsirasti bet kurioje galvos vietoje. Dažnai nebūna nei paraudimo, nei niežėjimo, nei skausmo.
Manoma, kad ši forma susijusi su imuninės sistemos sutrikimu. Organizmas klaidingai puola savo pačių plaukų folikulus. Dėl to plaukai ima slinkti židiniais.
Traukimo sukelta alopecija
Jei plaukai retėja ties smilkiniais arba ten, kur jie dažnai stipriai tempiami, priežastis gali būti ši forma. Ji susijusi su šukuosenomis ir priežiūros įpročiais, kurie apkrauna folikulus.
Dažniau tai pasitaiko, kai plaukai nuolat surišami labai standžiai. Įtakos gali turėti kasos, uodegos, priauginimai ar ilgesnį laiką nešiojamos itin įtemptos šukuosenos. Nuolatinė įtampa ilgainiui silpnina plaukus.
Randėjantis plaukų slinkimas
Centrinė randėjanti alopecija
Ši forma dažnai prasideda viršugalvyje. Iš pradžių matomas plaukų lūžinėjimas ir retėjimas. Kartais galvos oda tampa jautri ar net skausminga.
Vėliau procesas plečiasi į šalis. Jei jis pažengia, plaukai toje vietoje nebeatsistato. Ši būklė ypač dažnai nustatoma juodaodėms moterims.
Kai kuriems žmonėms ši forma gali būti susijusi su genetiniais pakitimais. Be to, ją gali skatinti tie patys įtempimą sukeliantys plaukų priežiūros įpročiai, kurie prisideda ir prie traukimo sukelto slinkimo.
Plokščioji kerpligė
Ši alopecijos forma gali sukelti netolygų plaukų išretėjimą. Taip pat gali atsirasti galvos odos paraudimas, niežėjimas, deginimo pojūtis ar skausmas. Ji dažniau nustatoma baltosioms moterims.
Manoma, kad ir čia svarbus autoimuninis mechanizmas. Tiksli priežastis dar tiriama. Kai kuriems žmonėms nustatomas sumažėjęs fermento aktyvumas, kuris svarbus galvos odos riebalų apykaitai.
Yra ir viena šios ligos atmaina, kuri vis dažniau pasitaiko moterims po menopauzės. Tokiu atveju plaukų linija pamažu traukiasi priekyje, šonuose, o kartais ir pakaušyje. Dažnai išretėja ir antakiai, o kartais net blakstienos ar kiti kūno plaukai.
Vilkligė
Galvos odos vilkligė taip pat gali sukelti randėjančią alopeciją. Ji yra autoimuninės kilmės. Ši būklė ypač dažnai pasitaiko moterims, kurių oda tamsesnė.
Paprastai ji pasireiškia paraudusiomis, pleiskanojančiomis, sustorėjusiomis židinėmis vietomis. Dažniausiai jos neskauda ir neniežti. Vis dėlto ilgainiui jos gali paveikti plaukų augimą toje vietoje.
Kuo skiriasi slinkimas ir lūžinėjimas
Plaukų lūžinėjimas nėra tas pats, kas plaukų slinkimas. Lūžinėjimas dažniausiai vyksta per plauko ilgį, o slinkimas prasideda nuo šaknų. Todėl matomas vaizdas gali daug pasakyti apie problemą.
Jei ant grindų ar šepetėlio matote skirtingo ilgio plaukelius, tai gali rodyti lūžinėjimą. Jei iškrenta ilgos sruogos per visą ilgį, labiau tikėtinas slinkimas nuo šaknų. Plaukų dažymas, karštas formavimas ir cheminis tiesinimas juos sausina, todėl jie tampa trapūs.
Jei pažeidimai matomi visoje šukuosenoje, dažnai kalta priežiūra. Jei lūžinėjimas sutelktas vienoje vietoje, verta pagalvoti ir apie alopeciją. Tokiais atvejais gali būti svarbi ir židininė alopecija, ir randėjanti forma.
Kaip gydomas plaukų slinkimas
Tinkamas gydymas priklauso nuo priežasties. Jei slinkimą sukėlė stresas, dažnai prireikia laiko. Plaukai paprastai ima ataugti per šešis ar devynis mėnesius.
Jei priežastis yra kita sveikatos problema, pirmiausia reikia ją sutvarkyti. Tai gali būti skydliaukės sutrikimai arba mažas geležies kiekis. Kai pagrindinė bėda išsprendžiama, plaukų būklė dažnai gerėja.
Viena dažniausiai naudojamų vietinių priemonių yra minoksidilis. Jis taikomas įvairioms plaukų slinkimo formoms, nors oficialiai skirtas vienai konkrečiai būklei. Šią priemonę reikia naudoti nuosekliai, nes poveikis išlieka tik ją vartojant.
Kai kuriems vyrams gali būti skiriamas ir finasteridas. Jis ypač veiksmingas derinant su minoksidiliu. Moterims šis vaistas kartais taip pat skiriamas, tačiau dėl galimo poveikio nėštumui jo vartojimas vertinamas atsargiai.
Dar vienas dažnai taikomas preparatas moterims yra spironolaktonas. Jis taip pat netinka be atsargumo priemonių, jei yra nėštumo rizika. Todėl svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų.
Jei slinkimas susijęs su uždegimu ir randėjančia alopecija, dažnai siekiama mažinti uždegimą aplink folikulus. Tam gali būti naudojami antibiotikai. Kartais padeda ir vietiniai arba leidžiami kortikosteroidai.
Esant išplitusiai židininei alopecijai, nuolat tiriami ir nauji gydymo būdai. Kai kurie jų dar nėra oficialiai patvirtinti, bet jau taikomi tam tikrais atvejais. Plaukų slinkimo srityje daug kas vis dar vystosi, todėl gydymo galimybių daugėja.
Kokių priemonių geriau vengti
Reikėtų atsargiai vertinti vitaminus, papildus ir šampūnus, kurie žada sustabdyti slinkimą. Dalis jų nėra pakankamai ištirta. Be to, jie dažnai kainuoja nemažai.
Ypač verta saugotis papildų su dideliu biotino kiekiu. Įrodymų, kad jis padeda daugumai žmonių, nėra daug. Be to, didesnės biotino dozės gali iškraipyti kai kurių tyrimų rezultatus.
Nors natūralūs metodai dažnai skamba nekenksmingai, tai nebūtinai tiesa. Net ir vitaminai gali turėti nepageidaujamų pasekmių. Jei vartojate multivitaminus su biotinu, prieš kraujo tyrimus juos geriau laikinai nutraukti kelioms dienoms.
Tokios priemonės kaip ricinos aliejus kai kam gali atrodyti saugios. Vis dėlto jų veiksmingumas nėra įrodytas. Jei yra randėjanti alopecija, delsimas ypač pavojingas, nes prarasti folikulai jau nebeatsistato.
Todėl geriausia kuo greičiau gauti tikslią diagnozę. Šios būklės yra tikros medicininės problemos, o ne vien kosmetinis nepatogumas. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geresnių rezultatų galima tikėtis.
Kada verta kreiptis į gydytoją
Nėra vieno tikslaus plaukų kiekio, kuris visiems reikštų problemą. Vieni žmonės natūraliai išslenka daugiau, kiti mažiau. Įprastai per dieną gali iškristi nuo 100 iki 200 plaukų.
Plaukai dažniau slenka plovimo dieną nei neplovimo dieną. Dėl to kai kurie žmonės bijo plauti galvą ir taip tik blogina galvos odos būklę. Reguliarus plovimas padeda išlaikyti odą švarią ir palankią augimui.
Gydytojo vertinimas ypač svarbus, jei matyti aiškūs plikimo plotai. Taip pat reikėtų kreiptis, jei galvos oda niežti, peršti ar degina. Jei slinkimas tęsiasi ilgiau nei pusmetį, delsti irgi neverta.
Naudinga pagalvoti ir apie šeimos istoriją. Jei plaukai retėja daugeliui artimųjų, verta pasitikrinti anksčiau. Taip galima nepraleisti svarbios pradžios.
Svarbu rasti gydytoją, kuris gerai išmano plaukų slinkimo problemas. Naudinga stebėti ir kitus simptomus, pavyzdžiui, nuovargį ar sąnarių skausmus. Jie gali padėti suprasti bendrą organizmo būklę.
Jei abejojate diagnoze, verta išgirsti ir antrą nuomonę. Net ir esant randėjančiai formai, visada galima kažką daryti. Kartais gydymas nesugrąžina visų plaukų, bet gali gerokai sulėtinti jų nykimą.
Namų ir interjero temų autorė. Rašo apie praktiškus sprendimus, remonto patirtis ir gyvenamosios aplinkos gerinimą.
