Prieš kurį laiką nuvedžiau savo ketverių metų labradoodle veislės kalytę Ginny į profilaktinę apžiūrą. Viskas atrodė gerai, kol veterinarė pakėlė jos lūpas, apžiūrėjo dantenas ir susiraukė. Tada paklausė, ar šuns dantis tikrai valau pakankamai dažnai.
Tiesą pasakius, ne itin. Aš ir dukra bandėme rūpintis Ginny burnos higiena, bet ji tiesiog nemėgo dantų valymo. Kaskart, kai bandydavome, viskas baigdavosi nekantrumu ir burbėjimu.
Tuomet išgirdau pasiūlymą atlikti profesionalų valymą. Tą mėnesį dar buvo nuolaida, todėl paslaugos kaina siekė 795 dolerius. Tuo metu jau buvau pripratusi prie didesnių išlaidų už jos kirpimą nei už savo, bet beveik tūkstantis dolerių už dantis vis tiek pribloškė. Vėliau paaiškėjo, kad šiai procedūrai šuo turi būti nuskausmintas, todėl kaina tokia didelė.
Šis pokalbis man tapo ženklu, kad reikia ieškoti geresnio sprendimo namuose. Norėjau rasti tokią pastą, kurią Ginny bent jau pakęstų. Idealu būtų, jei ji dar ir pati ją mėgtų.
Kai įprasti būdai neveikia
Ginny, kaip ir daugelis šunų bei vaikų, nemėgsta, kai jai kas nors kišama į burną. Dukra bandė naudoti mažą šepetėlį ir pastą iš gyvūnų parduotuvės, bet Ginny tik nekantriai urgzdavo. Todėl kurį laiką pasikliovėme dantų skanėstais. Ji juos dievina ir prašo kasdien. Tarp jų ypač mėgsta mėtinius skanėstus.
Žinoma, tie skanėstai šiek tiek padeda. Burnos kvapas tampa gaivesnis, o priežiūros jausmas geresnis. Vis dėlto akivaizdu, kad to nepakako. Reikėjo kažko veiksmingesnio.
Kas slypi ingredientų sąraše
Vieną dieną šunų parke gavau naujos dantų pastos pavyzdį. Tai buvo gelis, kurį reikėjo užspausti ant mažo piršto antgalio. Jis veikė tarsi ilgas guminis antpirštis. Mėginį išbandėme ir Ginny netikėtai patiko. Ji ramiai sėdėjo, kol trynėme juo dantis ir dantenas, o likutį tiesiog nulaižydavo.
Tačiau pažiūrėjau į sudėtį. Pirmasis ingredientas po vandens buvo carbomeris, kuris priskiriamas mikroplastikams. Pasidomėjau, kur jis dažniausiai naudojamas, ir sužinojau, kad tokia medžiaga paprastai dedama į akių bei odos priežiūros priemones. Man kilo klausimas, ar šuo turėtų ją nuryti kasdien.
Pasitarus su veterinarijos odontologijos specialistu paaiškėjo, kad dauguma saugumo duomenų apie carbomerį yra susiję su naudojimu ant odos. Dėl nurijimo kyla daugiau klausimų. Nedideliais kiekiais jis veikiausiai nėra problema, tačiau ilgalaikio naudojimo šunims dar nepakanka ištirtų duomenų.
Tuo pačiu metu pasidomėjau ir kitu klausimu. Kodėl šunų dantų priežiūros priemonėse beveik nebūna fluoro? Paaiškinimas gana paprastas. Fluorą reikia išspjauti po valymo, o šuo to padaryti negali. Be to, fluoras labiau padeda saugoti nuo ėduonies, o šunims ši problema nėra tokia dažna kaip žmonėms. Jiems svarbesnė yra periodonto liga, pažeidžianti dantenas ir aplinkinius kaulus.
Galiausiai buvo pasiūlyta rinktis tik tas burnos priežiūros priemones, kurios įtrauktos į griežtai patikrintų produktų sąrašą. Tokiame sąraše yra ne tik pastos, bet ir kramtukai, vandens priedai, šepetėliai, servetėlės, geliai bei purškalai. Sąrašas apima ir katėms, ir šunims skirtas priemones.
Pastos pasirinkimas ir pirmasis bandymas
Peržiūrėjusi variantus, užsisakiau dantų pastą su mėsos skoniu. Ginny tokie skoniai labai patinka. Man svarbu buvo ir tai, kad sudėtis tinka vegetariškiau besimaitinančiai šeimai. Tarp kitų skonių buvo ir vištienos bei sūrio.
Nors toje pastoje taip pat yra carbomerio, jis sudėtyje yra tik tryliktas ingredientas. Tai reiškia, kad jo kiekis gerokai mažesnis nei ankstesniame mėginyje. Man tai pasirodė saugesnis ir labiau pagrįstas pasirinkimas.
Pirmasis bandymas buvo paprastas. Ant to paties plastikinio antgalio užspaudėme nedidelį lašelį pastos ir įtrynėme jį į Ginny dantis bei dantenas. Reakcija nustebino dar kartą. Jai tai patiko. Mėsos skonis jai virto beveik skanėstu, todėl ji uoliai laižė pastą nuo dantų.
Dabar mūsų vakaro rutina visai kitokia. Kai Ginny po ilgos dienos ilsisi, ėda ir žaidžia, mes išvalome jai dantis. Po to ji gauna pusę mėtinio skanėsto. Dar nesu grįžusi pas veterinarę patikrinti, ar ši rutina tikrai veikia taip, kaip tikiuosi. Tačiau jaučiuosi geriau žinodama, kad darome viską, ką galime. Tikiuosi, kad jos graži šypsena išliks dar ilgai.
Kelios naudingos mintys šunų dantų priežiūrai
- Jei šuo nemėgsta įprasto šepetėlio, verta ieškoti švelnesnės priemonės.
- Skonis gali labai pakeisti šuns reakciją į valymą.
- Vien skanėstų dažnai nepakanka, jei norisi rimtesnės priežiūros.
- Svarbu atidžiai skaityti sudėtį ir rinktis patikrintas priemones.
- Jei kyla abejonių, geriau pasitarti su veterinaru.
Šunų burnos priežiūra ne visada būna paprasta. Vis dėlto mažas kasdienis įprotis gali būti geresnis už retą, bet brangų sprendimą.
Namų ir interjero temų autorė. Rašo apie praktiškus sprendimus, remonto patirtis ir gyvenamosios aplinkos gerinimą.
