Netekus mylimo augintinio namuose, pirmosios mintys dažnai būna apie skausmą, o ne apie praktinius žingsnius. Vis dėlto po staigios netekties tenka pasirūpinti ir labai konkrečiais dalykais. Svarbu žinoti, ką daryti ramiai ir tvarkingai.
Reikia pradėti nuo veterinaro skambučio
Pirmiausia verta kiek įmanoma nusiraminti ir susisiekti su veterinaru. Jei esate išvykę, įprasta klinika nedirba arba neturite savo veterinaro, kreipkitės į artimiausią skubios pagalbos vietą. Jei esate vieni, pravartu paprašyti, kad atvyktų draugas ar šeimos narys.
Veterinaras paaiškins, ką daryti toliau. Tai ypač svarbu todėl, kad netrukus teks pasirūpinti augintinio kūnu. Jei negalite jo iškart nugabenti į kliniką, reikėtų kūną saugiai įdėti į sandarų maišą ir laikyti šaldiklyje. Kūno irimo procesas prasideda labai greitai, todėl delsti nereikėtų. Vėliau gyvūną reikia kuo greičiau pristatyti veterinarui.
Dažniausiai klinika gali kurį laiką palaikyti gyvūną, kol apsispręsite dėl tolesnių veiksmų. Tai gali būti kremavimas arba palaidojimas. Vis dėlto visada verta pasiteirauti, ar tokia laikymo paslauga teikiama.
Pasirinkite, kaip atsisveikinsite
Po augintinio mirties kūno likimas priklauso nuo jūsų norų ir vietinių taisyklių. Vieniems priimtiniausias variantas yra kremavimas, kiti renkasi palaidojimą. Sprendimą dažnai nulemia ir tai, kur gyvūnas mirė.
Jei augintinis jau yra gyvūnų gydymo įstaigoje, kremavimas dažnai atrodo paprasčiausias kelias. Po jo pelenai paprastai grąžinami po kelių dienų. Kai kuriose vietose palaidoti gyvūną savo kieme apskritai negalima, ypač jei žemė jums nepriklauso. Kai kur palaidojimai gyvūnams draudžiami visiškai, todėl kremavimas tampa vieninteliu pasirinkimu. Kartais pelenus galima laikyti specialioje kapavietėje.
Prieš apsispręsdami verta paklausti veterinaro, kokios paslaugos prieinamos netoliese. Klinikos dažnai žino patikimus paslaugų teikėjus ir neretai su jais bendradarbiauja. Naudinga pasiteirauti ir žmonių, kurie neseniai išgyveno panašią netektį.
Priklausomai nuo taisyklių, gali būti keli keliai. Tai gali būti palaidojimas kieme, palaidojimas gyvūnų kapinėse, individualus kremavimas arba bendras kremavimas. Individualaus kremavimo metu grąžinami tik jūsų augintinio pelenai. Bendro kremavimo atveju keli gyvūnai kremuojami kartu, todėl pelenai negrąžinami.
Yra ir kitų, rečiau pasirenkamų variantų. Vienas jų naudoja šilto vandens ir šarminio tirpalo procesą kūnui suardyti. Taip pat galima pelenus įmaišyti į atminimo dirbinį, pavyzdžiui, dirbtinį rifą ar dekoratyvinį indą su augalų sėklomis. Tokie sprendimai leidžia išsaugoti prisiminimą kita forma.
Ne mažiau svarbu iškart pasidomėti kainomis. Palaidojimas savo kieme paprastai nieko nekainuoja. Bendras kremavimas dažniausiai yra pigesnis nei kiti variantai. Palaidojimas kapinėse paprastai kainuoja daugiau. Kainą geriau išsiaiškinti iš anksto, kad vėliau netektų nustebti.
Surinkite daiktus ir pasirūpinkite kasdieniais reikalais
Netekus augintinio, namuose lieka daug smulkių priminimų. Todėl naudinga paprašyti žmogaus, kuris tuo metu gali susitvarkyti geriausiai, kad surinktų gyvūno daiktus. Tai gali būti draugas ar artimasis.
Visus žaislus, pavadėlį, dubenėlius ir kitus daiktus geriausia sudėti į vieną vietą. Vėliau galėsite ramiau peržiūrėti, ką norite pasilikti. Taip išvengsite netikėtų emocinių smūgių, kai vis netyčia užklystate ant kokio nors mėgstamo žaislo. Gedulas dažnai ateina bangomis, todėl tokie netikėti priminimai gali būti labai stiprūs.
Netektis iškart išjudina įprastą dienos ritmą. Dingsta pasivaikščiojimai, maitinimo laikas, priežiūros įpročiai. Kai būsite tam pasiruošę, verta po truputį susikurti naują rutiną. Ji ne panaikins skausmo, bet gali padėti dienai įgauti daugiau tvarkos.
Taip pat nepamirškite pranešti žmonėms ar vietoms, kurios prižiūrėjo jūsų augintinį. Informuokite kirpėjus, veterinarus ar dienos priežiūros vietas, jei tokių buvo. Niekas nenori gauti priminimo apie paslaugas tada, kai vis dar gedi.
Neužsidarykite vieni su skausmu
Svarbu nenuvertinti, kiek laiko gali trukti gedėjimas. Net jei atrodo, kad viskas jau turėtų aprimti, liūdesys gali grįžti netikėtai. Gali pakakti akimirkos, kai iš šono pasirodo pažįstamas siluetas arba staiga prisimenamas senas įprotis.
Augintinio mirtis yra toks pat rimtas praradimas kaip ir kiti gyvenimo netekimai. Duokite sau ir šeimai laiko išgyventi šį laikotarpį. Vaikams ypač svarbu skirti daugiau kantrybės, nes jie dar ne visada supranta mirties galutinumą taip pat, kaip suaugusieji.
Jei liūdesys nepraeina, verta pasikalbėti su žmogumi, kuriuo pasitikite. Kartais padeda ir profesionali pagalba. Pokalbis su specialistu ar artimaisiais gali tapti svarbia gijimo dalimi. Taip pat naudinga ieškoti žmonių, kurie yra patyrę tą patį ir gali suprasti jūsų jausmus.
Su panašia netektimi susiduriantys žmonės dažnai randa paguodos bendruomenėse ar savitarpio paramos grupėse. Kartais vien žinojimas, kad nesate vieni, jau šiek tiek palengvina skausmą. Toks ryšys nepašalina gedulo, bet padeda jį ištverti.
Kaip įamžinti augintinio atminimą
Daugelis žmonių po netekties nori turėti ką nors apčiuopiamo. Tai gali būti dėžutė pelenams, paprastas medalis ar pakabukas su pėdutės atspaudu. Kiti pasilieka pavadėlį, antkaklį, mėgstamą žaislą ar nuotraukas. Tokie daiktai dažnai tampa tylia, bet labai brangia atmintimi.
Atminimas nebūtinai turi būti vien namuose laikomas daiktas. Vieni žmonės aukoja gyvūnų prieglaudoms augintinio vardu. Kiti iš pelenų pasidaro papuošalą. Dar kiti pasodina medį ar augalą vietoje, kur gyvūnui patiko ilsėtis. Pelenus galima paberti ir mėgstamoje vietoje, tačiau prieš tai būtina pasitikrinti vietines taisykles, nes tai ne visur leidžiama.
Kai kurie menininkai iš pelenų kuria ir meno kūrinius. Tokia atminimo forma pastaraisiais metais tampa vis populiaresnė. Svarbiausia, kad pasirinkimas jums būtų priimtinas ir prasmingas. Augintinio prisiminimas gali būti išsaugotas labai įvairiai.
Neskubėkite priimti naujo augintinio
Po netekties gali kilti noras kuo greičiau į namus parsinešti kitą gyvūną. Taip žmonės dažnai tikisi palengvinti skausmą. Vis dėlto verta sustoti ir duoti sau laiko. Naujas augintinis neturėtų būti skubotas sprendimas.
Prieš priimdami tokį žingsnį, skirkite laiko gedului. Kartais užtenka kelių mėnesių, kol viduje atsiranda daugiau ramybės. Tik tada verta galvoti, ar esate pasiruošę naujam ryšiui. Svarbu, kad galėtumėte skirti pakankamai dėmesio, kantrybės ir priežiūros.
Tinkamas metas ateina tada, kai širdyje vėl atsiranda vietos meilei. Tuo metu jau turėtumėte jausti, kad galite rūpintis nauju keturkoju draugu atsakingai. Skubėti nereikia.
Namų ir interjero temų autorė. Rašo apie praktiškus sprendimus, remonto patirtis ir gyvenamosios aplinkos gerinimą.
