Ceratozauras: raguotasis juros periodo driežas

Ceratozauras: raguotasis juros periodo driežas

Ceratozauras buvo vienas įdomesnių juros periodo plėšrūnų. Šis dinozauras išsiskyrė ne tik išvaizda, bet ir tuo, kaip mokslininkai jį aiškina iki šiol.

Kuo ceratozauras buvo ypatingas

Šis mėsėdis teropodas nebuvo milžinas. Jo ilgis siekė maždaug 4–6 metrus. Ant snukio buvo aiškiai matoma nedidelė, bet ryški nosies rago atauga.

Būtent ši detalė ir nulėmė pavadinimą, kuris reiškia „raguotą driežą“. Pirmasis rastas šios rūšies pavyzdys parodė šį požymį labai aiškiai.

Už rago tęsėsi kietų, kaulėtų žvynų juosta. Ji driekėsi per galvą ir nusileido palei nugarą. Manoma, kad tokia sandara galėjo veikti kaip savotiška apsauga.

Ceratozauras buvo greitas ir gana lengvai judėjo. Skirtingai nuo masyvesnių teropodų, jis turėjo ilgą uodegą, stiprias kojas ir santykinai siauresnį kūną. Tokia sandara padėjo medžioti vikriai.

Jo viršutinį žandikaulį dengė aštrūs, dantyti dantys. Jie buvo tinkami mėsai plėšyti. Fosilijos leidžia manyti, kad šis dinozauras medžiojo žuvis, krokodilus ir galėjo taikytis į didesnius žolėdžius.

Ilgos diskusijos dėl jo vietos tarp dinozaurų

Pirmieji ceratozauro griaučiai buvo rasti Šiaurės Amerikoje dar XIX amžiaus pabaigoje. Nuo tada jo klasifikacija kėlė daug klausimų. Iš pradžių manyta, kad tai viena rūšis.

Vėliau atsirado daugiau fosilijų ir pastebėta skirtumų. Dėl to buvo išskirtos kelios galimos rūšys toje pačioje giminėje. Tarp jų minimos formos su ryškesniu ragu ir kitokiais dantimis.

Nors pirmieji radiniai siejami su vakarų Jungtinėmis Valstijomis, panašių liekanų aptikta ir Portugalijoje. Tai rodo, kad jo paplitimas galėjo būti platesnis, nei manyta iš pradžių.

Mokslininkai ceratozaurą aiškino nevienodai. Vieni jį siejo su platesne teropodų grupe, kiti laikė labiau atskira vystymosi šaka. Ilgainiui vis labiau įsitvirtino požiūris, kad jis priklausė savitai teropodų linijai.

Jis gyveno vėlyvajame juros periode ir kartu dalijosi aplinką su kitais plėšrūnais. Tarp jų buvo ir daug didesnių, pavojingų medžiotojų.

Kai kurie tyrėjai jį jungė su kitais raguotais teropodais. Kiti pabrėžė, kad ceratozauras vystėsi atskirai nuo artimesnių giminaičių, tokių kaip tiranozaurai.

Fosilijos ir toliau tiriamos įvairiose mokslo įstaigose. Kiekvienas naujas radinys padeda tiksliau suprasti jo vietą dinozaurų giminės medyje.

Kaip jis galėjo medžioti

Ceratozauras buvo ne tik plėšrūnas, bet ir prisitaikantis medžiotojas. Jis greičiausiai rinkdavosi įvairų grobį. Tai galėjo būti ir sausumos, ir vandens gyvūnai.

Jo dantys bei tvirti žandikauliai leido plėšyti net kietesnę odą. Manoma, kad jis galėjo tiek medžioti, tiek maitintis gaišenomis. Toks elgesys būtų padėjęs išgyventi skirtingomis sąlygomis.

Šis dinozauras nebuvo ribojamas vienu medžioklės būdu. Tokia lankstumo savybė jam suteikė pranašumą prieš labiau specializuotus plėšrūnus.

Ceratozauras populiariojoje kultūroje

Dėl grėsmingos išvaizdos ceratozauras pateko ir į filmus. Jis ten vaizduojamas kaip nedidelis, bet pavojingas padaras. Tačiau vėliau dėmesį dažnai perima dar didesnis plėšrūnas, kuris iš tiesų gyveno jau kreidos periode.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *