Nors populiariojoje kultūroje plėšrūs dinozaurai dažnai rodomi kaip gerai susiorganizavusi gauja, tikrieji jų įpročiai galėjo būti visai kitokie. Fosilijos ir pėdsakai leidžia manyti, kad jie dažniau medžiojo vieni, o ne veikė kaip suderinta komanda.
Dažnas painiojimas su kitu dinozauru
Ekranuose ir knygose matomas greitasis plėšrūnas buvo paremtas kitu gyvūnu, kuris nuo jo skyrėsi gerokai labiau, nei daugelis įsivaizduoja. Vienas jų buvo maždaug kalakuto dydžio, o suaugęs kitas siekė apie 3,3 metro ilgio ir galėjo sverti daugiau nei 90 kilogramų.
Abu šie gyvūnai priklausė plėšrių, į paukščius panašių dinozaurų grupei. Jiems būdingas specialus kojos pirštas, kurį vaikštant jie laikė pakeltą. Manoma, kad toks išdėstymas padėjo išlaikyti didžiulę lenktą nagą aštrią.
Kodėl ilgai manyta, kad jie medžiojo kartu
Vienas iš ankstyvų radinių buvo aptiktas dar XX amžiaus pradžioje, tačiau pavadinimas gyvūnui suteiktas gerokai vėliau. Kasdami vietovę, mokslininkai šalia didelio žolėdžio liekanų rado kelių plėšriųjų dinozaurų kaulus.
Iš šios vietos susidarė įspūdis, kad plėšrūnai galėjo pulti drauge. Buvo spėjama, jog keli jų žuvo bandydami įveikti didelį grobį, o likę gentainiai tęsė puolimą. Toks vaizdas priminė vilkų elgesį.
Būtent ši idėja stipriai paveikė vėlesnes istorijas apie dinozaurus. Nuo tada visuomenėje įsitvirtino mintis, kad kai kurie plėšrieji dinozaurai medžiojo kaip gauja. Tai paskatino ir platesnes diskusijas apie kitus didelius mėsėdžius.
Ar tikrai buvo tikra medžioklės komanda
Ne visi mokslininkai su tuo sutinka. Viename tyrime teigiama, kad nei šis dinozauras, nei kiti panašūs plėšrūnai greičiausiai nesudarė tikrų medžioklės būrių.
Pagal tą požiūrį, bendradarbiavimas tarp plėšrūnų būtų buvęs labai sudėtingas ir retas reiškinys. Tikra grupinė medžioklė reikštų, kad gyvūnai nuolat veikia kartu, kartu sugeba įveikti didesnį grobį, o kartais net bendrai gina teritoriją ir augina jauniklius.
Tačiau nei dabar gyvenantys paukščiai, nei ropliai tokio elgesio paprastai nerodo. Nors kartais keli krokodilai susiburia prie stambaus grobio, vėliau jie išsisklaido. Kai kurie plėšrieji paukščiai gali medžioti būriais, bet dažniausiai taikosi į mažesnį grobį.
Ką gali pasakyti gyvi pavyzdžiai
Vienas šiandien gyvenantis roplys gali padėti suprasti, kaip galėjo elgtis senoviniai plėšrūnai prie didelio laimikio. Jis yra vienišas medžiotojas, bet taip pat nevengia maitintis kritusiu grobiu.
Suaugęs toks gyvūnas gali įveikti grobį, kuris sveria daug kartų daugiau už jį patį. Tačiau kai kažkas numarina didelį gyvūną, netrukus atsiropščia ir kiti. Tada prasideda chaotiškas puota, kurioje vienas kitą stumia daugybė individų.
Tokiomis akimirkomis ginčai greitai perauga į agresiją. Dėl maisto jie gali vienas kitą sužeisti, o mažesnius konkurentus neretai ir sudrasko bei suėda pačioje vietoje.
Ką rodo kaulai ir pėdsakai
Kai vienoje fosilijų vietoje randama daug plėšriųjų dinozaurų kaulų ar dantų, aiškinimų gali būti keli. Viena versija sako, kad tai buvusi bendro gyvenimo ar bendros medžioklės vieta. Kita versija labiau primena netvarkingą susibūrimą prie maisto likučių.
Antrasis aiškinimas atrodo įtikinamesnis. Tokie plėšrūnai galėjo rinktis prie žuvusio gyvūno, barniuotis, puldinėti vieni kitus ir net maitintis konkurentais.
Pėdsakai taip pat suteikia svarbios informacijos. Vienoje vietovėje buvo rasta kelių lygiagrečių takų, o visi jie, panašu, susiformavo beveik tuo pačiu metu. Iš jų matyti, kad gyvūnai judėjo ta pačia kryptimi ir maždaug tuo pačiu tempu.
Tai leidžia manyti, kad jie bent jau keliavo grupėje. Vis dėlto tai dar nereiškia, kad jie kartu medžiojo. Galėjo būti ir taip, kad jie visi skubėjo prie jau kritusio grobio.
Norint drąsiai teigti, kad tai buvo tikra medžioklės komanda, reikėtų daugiau įrodymų. Labiausiai padėtų pėdsakai, vedantys tiesiai į grobio vietą. Idealus variantas būtų, jei takai baigtųsi prie aiškios žudymo vietos.
Kam galėjo būti naudojami jų nagai
Anksčiau buvo manoma, kad šių dinozaurų išlenkti nagai buvo skirti plėšyti aukos vidurius. Dabar vis dažniau manoma, kad jie labiau tiko durti ir prakirsti odą.
Tokie nagai galėjo padėti įsikabinti į stambų, besipriešinantį gyvūną. Kitaip tariant, plėšrūnas galėjo tvirtai laikytis ant judančio grobio, kol šis blaškėsi.
Vaizdas būtų buvęs gana dramatiškas. Tai labiau primintų senovinį rodeo, o ne tvarkingai suplanuotą medžioklės sceną.
Dovanų idėjų ir sezoninio turinio autorė. Kuria straipsnius pagal realius poreikius ir aktualias progas.
