Aspirinas jau daugiau nei šimtmetį užima svarbią vietą ne tik vaistinėse, bet ir daugelyje namų vaistinėlių. Jis ilgą laiką garsėjo kaip universali priemonė nuo skausmo, karščiavimo bei netgi kovos su širdies ir kraujagyslių ligomis simbolis. Tačiau pastaraisiais metais vis daugiau ekspertų kalba apie kasdienio aspirino vartojimo priežasčių perkainojimą. Ar aspirinas vis dar reikalingas kaip prevencinė kasdienė priemonė, ar laikas pergalvoti šią praktiką? Šiame straipsnyje aptarsime aspirino paskirtį, naujausius mokslinius tyrimus bei pateiksime aiškias medicinines rekomendacijas.
Kas yra aspirinas ir kaip jis veikia?
Aspirinas (acetilsalicilo rūgštis) – vienas seniausių ir geriausiai ištirtų nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU). Jis veikia slopindamas fermentų, vadinamų ciklooksigenazėmis (COX-1 ir COX-2), aktyvumą. Šių fermentų slopinimas mažina prostaglandinų – natūralių uždegimą ir skausmą sukeliančių medžiagų – gamybą organizme. Tokiu būdu aspirinas mažina uždegimą, karščiavimą ir skausmą.
Be to, mažomis dozėmis (dažniausiai 75–100 mg per parą) aspirinas slopina trombocitų sulipimą, kas padeda išvengti kraujo krešulių susidarymo. Būtent ši savybė paskatino aspirino taikymą širdies bei kraujagyslių ligų profilaktikai.
Kada buvo populiarus kasdienis aspirino vartojimas?
Ilgą laiką gydytojai rekomendavo kasdien vartoti žemos dozės aspiriną siekiant sumažinti pirmo ar pakartotinio infarkto ir insulto riziką suaugusiesiems, ypač vyresnio amžiaus. Didžiausias aspirino vartojimo bumas fiksuotas 1990–2010 m., kai buvo manoma, jog „viena aspirino tabletė per dieną“ gali apsaugoti nuo pavojingų širdies ir kraujagyslių įvykių beveik visiems vyresniems nei 50 metų žmonėms.
Tačiau ar ši ilgą laiką vyravusi nuostata tebėra aktuali šiandienos medicinoje?
Kasdienis aspirinas: nauji tyrimai ir rekomendacijos
Ką sako naujausi moksliniai įrodymai?
Pastaraisiais metais atlikta daug didelės apimties klinikinių tyrimų, kuriuose vertintas kasdienio aspirino poveikis skirtingoms žmonių grupėms. Vienas žymiausių – ASPREE tyrimas (2018 m.), kuriame tyrinėta, ar kasdieninis aspirino vartojimas vyresniems žmonėms be aiškių širdies ir kraujagyslių ligų požymių mažina pagrindinių širdies ir kraujagyslių įvykių riziką.
Rezultatai atskleidė, kad daugeliui vyresnių žmonių kasdienis aspirino vartojimas ne tik nepadeda sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų, bet ir didina rimtų kraujavimo komplikacijų (pvz., skrandyje, žarnyne ar galvos smegenyse) riziką.
Skirtumai tarp pirminės ir antrinės prevencijos
Gydytojai vis dažniau išskiria pirminę ir antrinę širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją:
- Pirminė prevencija – siekiama išvengti pirmo infarkto, insulto ar kitų kraujagyslių pažeidimų žmonėms, kuriems jokia liga dar nėra nustatyta.
- Antrinė prevencija – tikslas apsaugoti tuos, kurie jau patyrė širdies ar kraujagyslių įvykį (pvz., infarktą), nuo pakartotinių epizodų.
Naujausios Europos kardiologų draugijos ir JAV prevencinės medicinos asociacijų rekomendacijos teigia, kad žemos dozės aspirinas nebėra rekomenduojamas pirminės prevencijos tikslais žmonėms be nustatytų širdies ir kraujagyslių ligų, jei nėra akivaizdžios padidėjusios rizikos. Aspirino nauda šnekant apie sveikus žmones dažnai būna menka, o kraujavimo pavojai – žymūs.
Tačiau antrinei prevencijai, t. y. asmenims po infarkto, insulto ar sergantiems kai kuriomis sunkiomis kraujagyslių ligomis, aspirinas dažnai tebėra neatsiejama gydymo dalis, nebent yra kontraindikacijų ar specifinių rizikų.
Kraujavimo rizika: svarbi detalė
Vienas pagrindinių kasdienio aspirino vartojimo trūkumų – padidėjusi kraujavimo rizika. Aspirinas slopina trombocitų agregaciją, tad nors ir padeda išvengti arterijų užsikimšimo, kai kuriems žmonėms gali sukelti pavojingą kraujavimą virškinamajame trakte ar smegenyse.
Kraujavimo tikimybė ypač didelė vyresnio amžiaus žmonėms, asmenims, kurie vartoja kitus antikoaguliantus ar turi lėtinių ligų (pvz., opaligę, kepenų ar inkstų sutrikimų). Skrandžio apsaugai kartais skiriami papildomi vaistai (pvz., protonų siurblio inhibitoriai), tačiau tai ne visada panaikina riziką.
Kas turėtų apie aspiriną pasitarti su gydytoju?
- Žmonės su širdies ir kraujagyslių ligų istorija: Po infarkto, po insulto ar su periferinių arterijų liga rekomenduojama nenutraukti aspirino vartojimo nepasitarus su gydytoju.
- Asmenys, turintys padidėjusią kraujavimo riziką: Tokiems žmonėms aspirino nauda ir rizika turi būti atsverta individualiai ir derinama su gydytojo rekomendacija.
- Sveiki asmenys be širdies ligų: Esant žemai širdies ir kraujagyslių ligų rizikai, kasdienio aspirino vartojimo paprastai neberekomenduojama.
Dažniausi mitai apie aspiriną
„Aspirinas apsaugos visus vyresnius nei 50 metų žmones nuo infarkto“
Tai buvo populiarus mitas XX a. pabaigoje. Dabartinė medicina rodo, kad daugeliu atvejų prevencinė nauda be aiškios rizikos veiksnių nėra didesnė už žalą, kurią gali sukelti aspirinas.
„Aspirinas gali būti vartojamas be gydytojo priežiūros“
Net žemos dozės aspirinas gali kelti rimtų šalutinių efekto pavojų, ypač vartojant ilgą laiką. Visada verta įtraukti gydytoją į sprendimą dėl ilgalaikio gydymo aspirinu, ypač jei vartojate ir kitus vaistus.
„Kasdieninis aspirinas padeda nuo daugelio vėžių“
Nors kai kurie tyrimai rodo, kad aspirinas gali mažinti tam tikrų vėžio tipų – ypač gaubtinės ir tiesiosios žarnos – riziką, šiuo metu profilaktinis vartojimas su tuo tikslu nėra oficialiai rekomenduojamas.
Aspirino alternatyvos ir sveika prevencija
Modernioje medicinoje vis labiau akcentuojamos kitos prevencijos priemonės:
- Sveika mityba ir pakankamas fizinis aktyvumas
- Kraujospūdžio ir cholesterolio kontrolė
- Mesti rūkyti, riboti alkoholio vartojimą
- Streso valdymas ir reguliarūs sveikatos tikrinimai
Šios priemonės, kartu su gydytojo paskirtais vaistais (jei reikia), dažniausiai yra efektyvesnės ir saugesnės nei kasdieninis aspirino vartojimas be aiškios medicininės priežasties.
Išvada: ar aspirinas vis dar reikalingas kasdien?
Aspirinas išlieka svarbiu vaistu tiems, kuriems jis skiriamas po infarkto ar insulto, nes gali ženkliai sumažinti pasikartojančių širdies ir kraujagyslių įvykių riziką. Tačiau sveikiems žmonėms be padidintos rizikos dažniausiai rekomenduojama rinktis kitas prevencijos priemones. Nuolat kintant moksliniams įrodymams būtina pasitarti su gydytoju prieš pradedant arba nutraukiant kasdienį aspirino vartojimą. Saugokime sveikatą protingai ir atsakingai.
Vidaus ligų gydytojas, turintis daugiau nei 15 metų klinikinės patirties ir puikiai žinomas dėl savo šilto bendravimo bei holistinio požiūrio į pacientų sveikatą. Jis tiki, kad gydymas prasideda ne tik nuo vaistų, bet ir nuo nuoširdaus pokalbio, empatijos bei paciento gyvenimo būdo pažinimo.
Baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, Dainius savo profesinį kelią pradėjo rajono ligoninėje, kur įgijo neįkainojamos patirties dirbdamas su įvairaus amžiaus ir profilio pacientais. Šiuo metu jis dirba privačioje klinikoje Vilniuje, konsultuoja pacientus sveikos gyvensenos, lėtinių ligų prevencijos ir streso valdymo klausimais.
