Babinskio refleksas, dar vadinamas padiniu refleksu, yra vienas svarbiausių neurologinio tyrimo elementų, vertinant centrinės nervų sistemos būklę. Šis refleksas dažnai taikomas tiek naujagimių, tiek suaugusiųjų diagnostikoje. Tinkama Babinskio reflekso interpretacija gali atskleisti smegenų ar nugaros smegenų pažeidimus ir padėti identifikuoti rimtas neurologines ligas. Straipsnyje plačiau paaiškinsime, kas yra Babinskio refleksas, kaip ir kodėl jis tiriamas, kodėl rezultatai skiriasi priklausomai nuo amžiaus, kokias ligas ar būkles jis gali signalizuoti, bei aptarsime dažniausias interpretacijos klaidas ir mitus, susijusius su šiuo refleksu.
Kas yra Babinskio refleksas?
Babinskio refleksas – tai automatinė kojų reakcija, kurią sukelia tam tikras padų (pėdos apačios) dirginimas. Klasikinio testo metu gydytojas švelniai brėžia aštriausiu objektu ar specialiu instrumentu per pėdos išorinį kraštą nuo kulno iki pirštų. Stebima, kaip reaguoja pėda ir ypač nykštys. Reakcija, kai didysis kojos pirštas atsilenkia aukštyn (link kūno), o kiti pirštai išsiskleidžia vėduokle, laikoma pozityvia arba patologine suaugusiajam.
Pirmą kartą šį refleksą 1896 m. aprašė prancūzų neurologas Josephas Babinskis. Jo atradimas tapo neįkainojamas neurologijos diagnostikoje, ypač vertinant gilesnius centrinės nervų sistemos pažeidimus (Mayo Clinic, 2024).
Normalus ir patologinis Babinskio refleksas: kuo skiriasi?
Naujagimiams ir kūdikiams
Kūdikiams iki maždaug 1–2 metų pozityvus Babinskio refleksas yra visiškai normalus. Kūdikio nervų sistema šiuo laikotarpiu dar nėra pilnai subrendusi, todėl pirštų vėduoklės reakcija laikoma fiziologine ir natūralia (Healthline, 2023).
Vyresniems vaikams ir suaugusiems
Po maždaug 2 metų, kai nervinė sistema susiformuoja, Babinskio refleksas nebeturėtų būti pozityvus. Nuo šio amžiaus normali reakcija į padinių nervų dirginimą – pirštų užsilenkimas žemyn (link pėdos apačios) arba jokia aiški reakcija. Jeigu šiuo laikotarpiu ir vėliau reakcija lieka patologinė (didysis pirštas kyla į viršų, kiti išsiskaido), tai rodo tam tikrą centrinės nervų sistemos pažeidimą.
Kaip atliekamas Babinskio reflekso testas?
Babinskio reflekso tyrimas yra neskausmingas, trunka vos keletą sekundžių, ir dažniausiai atliekamas neurologinio ištyrimo metu, kuomet gydytojas įtaria centrinės nervų sistemos ligas.
Tyrimo eiga
- Pacientas guli ar sėdi su ištiestomis kojomis, pėdos laisvos.
- Gydytojas specialiu pagaliuku ar tušinuko galu švelniai brėžia pėdos išorine dalimi nuo kulno iki mažojo piršto pagrindo, po to link didžiojo piršto pagalvėlės.
- Vertinama, ar didysis pirštas kyla aukštyn (pozityvus refleksas), ar visai nereaguoja, ar pirštai užsilenkia žemyn (normali reakcija).
Testą svarbu atlikti atsargiai, nepažeidžiant odos, nes per stiprus stimulas gali sukelti apsauginį raumenų susitraukimą arba klaidingą reakciją. Antras svarbus aspektas – ligos, pavyzdžiui, stiprus pėdų skausmingumas ar traumos gali iškreipti rezultatus, tad vertinimas turi būti kompleksinis.
Ką rodo pozityvus Babinskio refleksas suaugusiajam?
Suaugusiam žmogui pozityvus Babinskio refleksas dažniausiai byloja apie centrinės nervų sistemos pažeidimą. Tai yra, pažeista nervų takų dalis, jungiančių smegenų žievę su nugaros smegenimis – vadinamas piramidinis trakto kelias (corticospinal tract). Jo sutrikimas gali sukelti įvairių neurologinių ženklų, iš kurių Babinskio refleksas yra vienas patikimiausių (Journal of Neurology, 2021).
Galimos priežastys
- Insultas (smegenų kraujotakos sutrikimas ar smegenų infarktas ar hemoragija)
- Galvos ar stuburo traumos
- Smegenų augliai arba nugaros smegenų navikai
- Sklerozinės ligos (pvz., išsėtinė sklerozė)
- Neurologiniai uždegimai (pvz., encefalitas, mielitas)
- Amyotrofine lateralinė sklerozė (ALS)
- Kitų centrinės nervų sistemos degeneracinių, uždegiminių, autoimuninių ligų eiga
Reikia žinoti, kad kartais refleksas gali būti klaidingai interpretacijos pozityvus dėl techninės klaidos (per stiprus spaudimas, paciento nerimas ar atsitiktinė raumenų reakcija). Todėl visada kartu vertinami ir kiti neurologiniai simptomai bei pacientui atliekami papildomi tyrimai.
Kokias ligas ar būkles padeda nustatyti Babinskio refleksas?
Babinskio refleksas nėra specifinis vienai ligai, tačiau jo išryškėjimas padeda atskirti kai kurias patologijas:
- Insultas: Vienas dažniausių pozityvaus Babinskio reflekso suaugusiems priežasčių.
- Išsėtinė sklerozė: Autoimuninė liga, pažeidžianti nervų izoliaciją (mieliną), dėl ko atsiranda centrinės nervų sistemos simptomai.
- Trauminiai ar uždegiminiai nugaros smegenų pažeidimai: Gali sukelti refleksų pakitimus, statinę ar progresuojančią neurologinę simptomatiką.
- Smegenų navikai: Priklausomai nuo naviko vietos, atitinkamai pažeidžiami nerviniai keliai.
- Piramidinių takų ligos: Babinskio refleksas yra vienas pagrindinių požymių pažeidus šiuos takus.
Net jei refleksas išryškėja tik vienoje kojoje, tai kelia papildomų klausimų dėl židininės neurologinės patologijos. Jeigu refleksas dvišalis, būtina ieškoti sisteminės centrinės nervų sistemos ligos.
Dažniausios klaidos ir mitai vertinant Babinskio refleksą
Babinskio refleksas yra gana paprastas testas, tačiau jo interpretacija kartais sukelia keblumų tiek medikams, tiek pacientams. Dėl to svarbu paneigti keletą dažniausiai sutinkamų mitų ir klaidingų įsitikinimų:
- Mitų paneigimas: Suaugusiam žmogui pozityvus Babinskio refleksas niekada nėra „normalus“ ir niekada nesusijęs su pėdos nuovargiu arba netaisyklinga avalyne – tai visada ženklas, jog reikia išsamaus neurologinio ištyrimo.
- Klaidingas testavimo būdas: Per stiprus dirgiklis arba atliekama ne su tinkamu instrumentu gali lemti nespecifinę apsauginę raumenų reakciją, o ne Babinskio refleksą.
- Amžiaus įtaka: Tik iki 2 metų pozityvus refleksas yra fiziologiškas.
- Painiojimas su kitais refleksais: Pėdos judesiai gali būti iššaukti ir kitų neurologinių testų, tačiau tik Babinskio refleksas susijęs su didžiojo piršto užsilenkimu aukštyn.
Papildomi refleksai, susiję su padiniu atsaku
Be klasikinio Babinskio testo, neurologai vertina ir kitus vadinamuosius „patologinius padinius refleksus“, kurie taip pat parodo piramidinių (centrinės nervų sistemos) takų pažeidimą. Tarp jų dažniausi:
- Chaddocko refleksas: Dirginama eigoje aplink šoninę pėdos dalį.
- Oppenheimo refleksas: Spaudžiama blauzdos priekinė dalis nuo kelio žemyn iki kulkšnies.
- Gordon refleksas: Suspaudžiami blauzdos raumenys.
Jie turi diagnostinę reikšmę tuomet, kai įtariama, kad Babinskio refleksas gali būti abejotinas ar sunkiai vertinamas dėl pėdos traumos, skausmo ar kitų aplinkybių.
Kada kreiptis į gydytoją?
Babinskio refleksas dažniausiai vertinamas kartu su kitais simptomais. Skubiai kreiptis į gydytoją būtina, jei kartu su pozityviu Babinskio refleksu atsiranda:
- Silpnumas ar tirpimas galūnėse
- Staigus judesių koordinacijos, balanso sutrikimas
- Regos ar kalbos pakitimai
- Stiprūs galvos, nugaros skausmai
- Traukulių epizodai
Negydomos įvairios centrinės nervų sistemos patologijos gali kelti realų pavojų sveikatai ir gyvybei, todėl tokių simptomų ignoruoti negalima. Ankstyva konsultacija su neurologu ar šeimos gydytoju, atlikus pilną ištyrimą (galvos ar stuburo MRT, KT, kraujo tyrimus ir pan.), leidžia laiku pradėti gydymą ir užkirsti kelią komplikacijoms.
Kaip pasiruošti tyrimui?
Specialaus pasiruošimo Babinskio reflekso testui nereikia. Svarbu, kad tyrimo metu pėda būtų švari, be stiprių skausmų, žaizdų ar atvirų traumų. Jei kojos oda jautri ar yra didelė skausminga opa, apie tai būtina įspėti specialistą, nes rezultatai gali būti netikslūs.
Išvados ir svarbiausi akcentai
Babinskio refleksas – svarbus klinikinis požymis, leidžiantis gydytojams įvertinti centrinės nervų sistemos būklę. Kūdikiams iki 2 metų refleksas yra normalus vystymosi etapas. Suaugusiems, pasireiškęs Babinskio refleksas dažniausiai signalizuoja apie neurologinius sutrikimus, dažniausiai piramidinių takų pažeidimą arba centrinės nervų sistemos ligą. Šis refleksas nėra diagnozė, o tik vienas iš neurologinio ištyrimo elementų, todėl jo interpretaciją visada turi atlikti specialistas. Atsiradus neurologiniams simptomams būtina neatidėlioti vizito pas gydytoją ir vengti savigydos ar savidiagnostikos.
Patyrusi gydytoja, kurios aistra — ligų diagnostika ir simptomų analizė. Kruopšti, atidi detalėms, geba pastebėti net subtiliausius sveikatos sutrikimų požymius. Nuolat gilinasi į naujausius medicinos tyrimus, kad galėtų pacientams pateikti tikslias išvadas ir veiksmingus gydymo planus. Turi empatijos jausmą, ramiai paaiškina sudėtingas diagnozes ir padeda žmonėms suprasti savo būklę.
