Lazerinė akių korekcija šiandien laikoma viena populiariausių regėjimo atstatymo procedūrų visame pasaulyje. Ši neskausminga, greita ir efektyvi chirurginė intervencija leidžia milijonams žmonių atsisveikinti su akiniais ar kontaktiniais lęšiais. Tačiau dažnai kyla klausimas: ar lazerinė akių korekcija saugi visiems? Nors daugeliui pacientų procedūra yra sėkminga ir tikimybė patirti komplikacijas ganėtinai maža, egzistuoja tam tikri apribojimai ir rizikos veiksniai, kuriuos svarbu žinoti kiekvienam svarstančiam šią intervenciją.
Kas yra lazerinė akių korekcija?
Lazerinė akių korekcija – tai regėjimo aštrumo atstatymo metodas, naudojant lazerinę technologiją. Dažniausiai pasitaikantys metodai yra LASIK, PRK ir LASEK. Procedūros tikslas – pakeisti ragenos formą, kad į akį patenkanti šviesa susifokusuotų ties tinklaine, ir taip būtų pagerinama rega. Toks gydymas taikomas siekiant ištaisyti trumparegystę, toliaregystę ir astigmatizmą.
Kaip veikia lazerinė akių korekcija?
Atliekant lazerinę korekciją, gydytojas specialiu eksimeriniu lazeriu itin tiksliai koreguoja ragenos paviršių, atsižvelgdamas į individualius paciento regos duomenis. LASIK metodo atveju sukuriamas plonas ragenos lopinėlis, po kuriuo lazeriu atliekama korekcija. PRK metu ragenos paviršius pirmiausia pašalinamas, tada lazeriu „šlifuojama“ pagrindinė dalis. LASEK – tarpinis variantas tarp LASIK ir PRK. Visi šie būdai yra patvirtinti moksliniais tyrimais, pasižymi dideliu tikslumu ir leidžia pasiekti ilgalaikių rezultatų.
Kokiais atvejais lazerinė akių korekcija laikoma saugia?
Medicinos mokslas ir dauguma klinikinių tyrimų patvirtina, kad lazerinė akių korekcija yra saugi, jei pacientas yra tinkamai atrenkamas ir atitinka tam tikrus kriterijus. Kandidatas šiai procedūrai turi būti:
- Vyresnis nei 18 metų (kad regėjimas būtų stabilizavęsis);
- Turėti pastovų regos sutrikimą bent paskutinius metus arba ilgiau;
- Nesirgti tam tikromis akių ligomis, pvz., katarakta, glaukoma ar sunkiomis ragenos ligomis;
- Neturėti sunkių autoimuninių ar sisteminių ligų (pvz., reumatoidinio artrito, cukrinio diabeto atveju reikalinga individuali gydytojo konsultacija);
- Nebūti nėščia ar žindyti – šiuo laikotarpiu hormonų pokyčiai gali paveikti regėjimą;
- Turėti pakankamą ragenos storį, leidžiantį atlikti korekciją.
Jei atitinkami šie kriterijai, didžioji dauguma pacientų procedūrą toleruoja puikiai, o komplikacijų tikimybė būna menka – mažesnė nei 1 %.
Ką rodo moksliniai tyrimai apie saugumą?
Per pastarąjį dešimtmetį atlikta tūkstančiai mokslinių tyrimų, analizuojančių lazerinės akių korekcijos efektyvumą bei nepageidaujamus reiškinius. Nustatyta, kad daugiau nei 95 % pacientų regėjimas pagerėjo iki pageidaujamo lygio arba jį viršijo. Kai kurie pacientai jaučia laikinus šalutinius poveikius, pavyzdžiui, sausų akių sindromą, laikiną miglotumą arba padidėjusį jautrumą šviesai po operacijos, tačiau šie simptomai dažniausiai praeina per keletą savaičių ar mėnesių.
Pagal JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA) duomenis, rimtos komplikacijos (pvz., regos praradimas ar nuolatinis skausmas) po procedūros pasitaiko itin retai, dažniausiai 1 iš 10 000 atvejų ar rečiau. Tinkamas kandidato parinkimas ir išsamus ištyrimas prieš operaciją leidžia šias rizikas sumažinti iki minimumo.
Kada lazerinė korekcija nėra tinkamas pasirinkimas?
Nors daugelis žmonių gali sėkmingai pasinaudoti lazerinės korekcijos galimybėmis, egzistuoja tam tikros medicininės kontrindikacijos, kai ši intervencija nerekomenduojama arba gali būti pavojinga:
- Ragenos plonumas, nelygumai ar kiti struktūriniai pakitimai (pvz., keratokonusas);
- Aktyvios akių infekcijos ar uždegimai;
- Sunki sausų akių liga, kurios negalima kontroliuoti kitomis priemonėmis;
- Didelės dioptrijų vertės ar stipriai svyruojantis regėjimas, kuris dar nėra stabilus;
- Retos sisteminės ligos, galinčios trukdyti audinių gijimą, pavyzdžiui, vilkligė;
- Vaikystėje ar paauglystėje, kol akys dar vystosi.
Rizikų vertinimas ir profesionali konsultacija
Prieš atliekant bet kokią regos koregavimo procedūrą, būtina išsami akių būklės diagnostika, aptariant visus galimus niuansus su gydytoju oftalmologu. Specialistas įvertins, koks lazerinės korekcijos metodas geriausiai tiktų būtent jūsų atveju ar galbūt rekomenduos alternatyvas. Tai padės sumažinti nenumatytas komplikacijas, užtikrinti ilgalaikį rezultatą ir nepriekaištingą saugumą.
Dažniausi mitai apie lazerinę akių korekciją
Lazerinė akis korekcija apipinta įvairiais mitais, kurie kartais klaidina pacientus:
- Mitais: „Procedūra pavojinga ir gali apakinti.“ Medicininiai duomenys rodo, kad lazerinė akių korekcija atliekama daugybę metų ir yra viena saugiausių akių operacijų pasaulyje, jei pacientas tinkamai atrinktas.
- Mitais: „Po lazerio operacijos regėjimas dažnai vėl pablogėja.“ Modernios technologijos leidžia užtikrinti stabilų ir ilgalaikį rezultatą daugybei pacientų, ypač jei regėjimas iki to buvo stabilus.
- Mitais: „Procedūra be skausmo neįmanoma.“ Dauguma atsiliepimų rodo minimalius ar jokių skausmo pojūčių tiek operacijos metu, tiek po jos.
Susipažinti su tikra informacija ir pasitikėti patikimais šaltiniais – pagrindas priimant teisingus sprendimus dėl savo sveikatos.
Ką reikia žinoti prieš svarstant lazerinę akių korekciją?
Norint saugiai ir sėkmingai atlikti šią procedūrą, būtina:
- Kreiptis į patikimą ir licencijuotą oftalmologijos kliniką, kurioje dirba kvalifikuoti specialistai.
- Atlikti išsamią akių būklės patikrą, sudalyvauti konsultacijoje, kurios metu gydytojas atsakys į visus rūpimus klausimus.
- Iš anksto aptarti gyvenimo būdo ar sveikatos pokyčius su gydytoju (pvz., esamas ligas ar nėštumo planavimą).
- Laikytis nustatytos pooperacinės priežiūros tvarkos, vengti akių trynimo, stiprių fizinių krūvių ar plaukiojimo baseine pirmosiomis savaitėmis.
Išvada: ar lazerinė akių korekcija saugi visiems?
Lazerinė akių korekcija yra moksliškai pagrįsta, moderni ir saugi procedūra daugumai pacientų. Tačiau ji nėra universalus sprendimas kiekvienam – gydytojas oftalmologas turi įvertinti individualią akių būklę, sveikatos istoriją ir galimas rizikas. Svarbu atsiminti, kad sąmoningai priimtas sprendimas, pagrįstas išsamia konsultacija, leidžia maksimaliai sumažinti galimas komplikacijas ir džiaugtis ilgalaikiu regėjimo pagerėjimu. Jei svarstote tokią procedūrą, pirmas žingsnis – pasitarti su specialistu ir laikytis visų jam pateiktų rekomendacijų.
Vidaus ligų gydytojas, turintis daugiau nei 15 metų klinikinės patirties ir puikiai žinomas dėl savo šilto bendravimo bei holistinio požiūrio į pacientų sveikatą. Jis tiki, kad gydymas prasideda ne tik nuo vaistų, bet ir nuo nuoširdaus pokalbio, empatijos bei paciento gyvenimo būdo pažinimo.
Baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, Dainius savo profesinį kelią pradėjo rajono ligoninėje, kur įgijo neįkainojamos patirties dirbdamas su įvairaus amžiaus ir profilio pacientais. Šiuo metu jis dirba privačioje klinikoje Vilniuje, konsultuoja pacientus sveikos gyvensenos, lėtinių ligų prevencijos ir streso valdymo klausimais.
